Finansinis raštingumas: pagrindai ir kodėl tai svarbu

Finansinis raštingumas – frazė, kurią vis dažniau girdime viešojoje erdvėje. Ir ne be reikalo: tai ypač svarbus dalykas kiekvienam, tiek jaunam, tiek vyresniam žmogui, norinčiam užsitikrinti savo finansinę gerovę. Finansinis raštingumas gali, ir net turi būti, prilyginamas kompiuteriniam raštingumui – nežinodami šių sričių pagrindų negebėsime jų valdyti ir pritaikyti kasdieniame gyvenime, ar net jį palengvinti. Finansinis raštingumas svarbus ne tik dėl teigiamos įtakos asmeninei, bet ir visos šalies gerovei. Tai leidžia žmonėms efektyviai valdyti savo pinigus, investuoti, skolintis, apsisaugoti nuo rizikų ir taip siekti didelių finansinių tikslų, padedančių užtikrinti geresnę ateitį ir bendros gerovės plėtrą. Bet pakalbėkime apie viską nuo pradžių.

Kas yra finansinis raštingumas?

Finansinis raštingumas – tai žinios apie finansų valdymą: taupymą, investavimą, kreditus, draudimus ir kitus finansinius aspektus. Tai galima vadinti net įgūdžiu, kurį šiuolaikinėje visuomenėje turėtų ugdyti visi, tiek suaugusieji, tiek vaikai. Finansinis raštingumas suteikia galimybę lengviau valdyti savo finansus, planuoti biudžetą, teisingai įvertinti pajamas,išlaidas ir rizikas, pasiruošti galimiems finansiniams sunkumams ir net su jais dorotis, siekti finansinių tikslų, sumažinti skolas ar stabilizuoti finansinę padėtį. Šis įgūdis svarbus ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, mat besimokant finansinio raštingumo vaikai ne tik įgauna žinių apie tai, kaip veikia pinigai, kaip juos galima uždirbti, planuoti, ir taupyti, bet ir padeda sukurti sąmoningą požiūrį į pinigų valdymą, prioritetų nusistatymą, finansinį atsakingumą ir discipliną.

 

 

Finansinio raštingumo nauda

Pirmiausiai, sąmoningas finansų valdymas padeda pasiekti išsikeltų finansinių tikslų: sumažinti išlaidas, taupyti didesniam pirkiniui, investuoti ar kt. Kitas labai svarbus aspektas – bandymų išvilioti pinigus atpažinimas. Greitai besikeičiančiame ir tobulėjančiame finansiniame pasaulyje nuolat sukasi sukčiai. Ko gero, su jais vienaip ar kitaip susidūrėte ir jūs. Finansinis raštingumas moko ne tik valdyti savo pinigus, bet ir juos apsaugoti nuo norinčių pasipelnyti žmonių. Finansinis raštingumas išties svarbus kiekvienam dirbančiajam: tiek laisvai samdomiems specialistams, kurių pajamos neretai svyruoja ir finansų planavimas yra itin svarbus; tiek ir pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams, norintiems mėgautis finansine laisve. Finansinis raštingumas neatsiejama kai kurių sričių, tokių kaip rinkodara, prekyba, gamyba, marketingas, personalo vadyba, dalis. Be to, šios žinios ir ugdomi įgūdžiai moko drausmės, disciplinuotumo, sąmoningumo, atsakomybės, tinkamų sprendimų priėmimo ir kitose srityse.

Finansinio raštingumo pagrindai

Kiekvienas žmogus beveik kasdien susiduria su pinigais: darbo užmokesčiu, pirkiniais, taupymu, investavimu ar kt. Tam, kad galėtume šį, deja, ribotą išteklių naudoti efektyviausiai labai svarbu yra žinoti finansinio raštingumo pagrindus, kurie apima kasdienį pinigų valdymą, investavimą, kreditus, draudimus, taupymą ir kitus aspektus. Finansiškai raštinga visuomenė – tai visuomenė, kuri geba tinkamai valdyti finansus, kas leidžia mažinti skurdą, didinti finansinį savarankiškumą ir gerinti bendrąją ekonominę padėtį visoje šalyje. Tam, kad žmogus būtų finansiškai raštingas, labai svarbu suprasti kaip tai veikia ir žinoti svarbiausius to pagrindus.

• Finansiniai tikslai

Ko gero, kiekvienas turime finansinių tikslų: įsigyti būstą, automobilį, pasiruošti pensijai, investuoti į vaikų švietimą, ar paprasčiausiai turėti santaupų nenumatytiems atvejams. Labai svarbu tinkamai nusistatyti savo asmeninius, šeimos finansinius tikslus, juos apsibrėžti, jei jų yra keli – nustatyti prioritetus, įvertinti dabartinę padėtį, sudaryti konkretų tikslų siekimo planą, nustatyti būsimus veiksmus, apgalvoti galimus netikėtumus ir būti disciplinuotiems. Finansinių tikslų daug lengviau siekti, kai šiame procese vyrauja aiškumas.

• Biudžeto ir išlaidų valdymas

Biudžetavimas, arba biudžeto valdymas, yra esminė finansinio raštingumo ir asmeninių finansų valdymo dalis. Tai yra kiekvieno žmogaus mokėjimas tinkamai kontroliuoti savo pajamas ir išlaidas, jas teisingai paskirstyti ir planuoti. Tiek pajamų, tiek išlaidų planavimas gali padėti suvokti realią asmeninę finansinę padėtį, logiškai įvertinti galimus ar esamus finansinius įsipareigojimus, identifikuoti pajamų šaltinius, nuspėti ir kontroliuoti galimas išlaidas. 

• Taupymas

Taupymas, ko gero, yra ta finansinio raštingumo šaka, kurią taiko daugiausiai žmonių. Visgi, nors taupyti mus moko dar nuo vaikystės, ne visada mes tai darome protingai. Protingas taupymas – tai toks taupymas, kai nepakenkdami savo kasdienei gerovei gebame atsidėti dalį pajamų, skirtų konkrečiam tikslui. Dažnai žmonės skundžiasi negalintys susitaupyti. Tai dažniausia lemia netinkamas taupymo planas. Taupant labai svarbi yra disciplina, kryptingumas ir tinkamas pajamų paskirstymas. Santaupos padeda žmonėms jaustis saugesniems, iš anksto pasirengusiems neatidėliotiniems poreikiams iškilus sunkumams: susirgus, netekus darbo, ištikus nelaimei ar kt. Tad galima teigti, kad finansinis raštingumas į asmeninių finansų valdymą įneša ne tik aiškumo, bet ir saugumo.

• Investavimas

Finansinis raštingumas padeda žmogui prasmingai investuoti savo pinigus. Investavimas – tai būdas, leidžiantis apsaugoti savo kapitalą nuo nuvertėjimo, jį padidinti, susikurti papildomą pinigų šaltinį ir net pagerinti finansinę gerovę ateityje. Finansinis raštingumas moko kaip ir kur investuoti, kokios galimos rizikos ir kaip jų išvengti, kokį investavimo būdą ir strategiją rinktis, tinkamai įvertinti rizikos ir pelno santykį. Norintiems investuoti pagelbės investavimo skaičiuoklė, kuria galima apskaičiuoti, kiek įmanoma uždirbti investavus konkrečią sumą.

• Pasiruošimas senatvei

Dar vienas finansinio raštingumo pagrindas – pasiruošimas senatvei. Statistiniai duomenys rodo, kad šiandien kas trečias lietuvis pensijai nekaupia. Vadinasi, šie žmonės nebus  garantuoti, kad išėję į pensiją gyvens oriai. Finansiškai raštingi žmonės šiam gyvenimo etapui ruošiasi atsakingai. Ypač svarbu žinoti, kuo skiriasi I, II ir III pensijų kaupimo pakopos, koks yra geriausias pasiruošimo senatvei būdas ir kodėl apskritai reikia rūpintis kaupimu pensijai. Žinios ir teisingi sprendimai gali užtikrinti išties puikią ir gausią senatvę.

• Kreditai

Be jau minėtų aspektų finansinis raštingumas taip pat apima skolinimąsi. Kreditai – itin svarbi priemonė, norintiems įsigyti didesnius pirkinius. Labai svarbu tinkamai įvertinti situaciją, suprasti skolinimosi sąlygas, palūkanų normas, galimą riziką. Tik suprantant savo finansinę padėtį, pasvėrus visas galimybes ir nenumatytus atvejus paimtas kreditas netaps našta ir nepablogins kasdienio jūsų gyvenimo kokybės.

• Kiti finansinio raštingumo aspektai

Finansinis raštingumas padeda suprasti ir išvengti įvairių rizikų, nežinomybės, netikrumo. Supratus pagrindinius draudimo principus ir rizikos valdymo strategijas galime apsaugoti save ir savo turtą nuo netikėtų įvykių. Finansinis raštingumas padeda suprasti ir įvertinti mokesčius, atidėti ir planuoti jiems skirtą pajamų dalį, pasiruošti įvairiems gyvenimo išbandymams, sumažinti įmokas ir taip sutaupyti.

Finansinio raštingumo mokymasis

Finansinis raštingumas suaugusiems suteikia įgūdžius tinkamai ir efektyviai valdyti savo ir savo šeimos finansus: planuoti išlaidas, didesnius pirkinius, pasiruošti nenumatytiems finansiniams sunkumams ar jų išvengti,  ir, netgi, investuoti. Kasdien susiduriame su finansais, tad mokytis finansinio raštingumo yra išties svarbu. Tai daryti galima tiek savarankiškai, tiek lankant profesionaliai paruoštus kursus ar mokymus.

Kada pradėti mokytis finansinio raštingumo?

Jau dabar. Raginame nieko nelaukti ir pradėti tuo domėtis šiandien. Visiškai nesvarbu kiek jums metų – tai įgūdis, kuris padeda tiek jauniems, tiek vyresniems. Kuo greičiau ir kuo geriau suprasite kaip veikia pinigai plačiąja prasme, tuo lengviau galėsite valdyti savo finansus, planuoti išlaidas, didesnius pirkinius, o gal net investuoti ir taip uždirbti dar daugiau! Be to, mokydamiesi finansinio raštingumo nepamirškite ir savo vaikų – kuo anksčiau pradėsite ugdyti šiuos įgūdžius, tuo geriau paruošite mažuosius ateičiai.

Finansinis raštingumas vaikams

Finansinis raštingumas – labai svarbus kiekvieno, net ir mažo, žmogaus įgūdis. Pripažinkime, pinigai yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime: jau nuo mažens juos mokome pirkti, taupyti, stengiamės įdiegti sąmoningą pinigų vartojimą – kitaip tariant, mokome jų finansinio raštingumo. 

Finansinio raštingumo žinios padeda vaikams suprasti pinigų vertę, sąmoningą jų vartojimą, priimti tinkamus finansinius sprendimus ir atsakomybę, padeda pasiruošti vėlesniems galimiems finansiniams iššūkiams, su jais dorotis ar net jų išvengti. 

Deja, mokyklose, vis dar to nemoko, todėl ši pareiga tenka tėveliams. Mokant savo atžalas nereikėtų apsiriboti tik taupymu, apgalvotu pirkimu ir atsakingu elgesiu su pinigais. Žemiau pateikiame jums kelis patarimus, kaip galima ugdyti vaikų finansinį raštingumą patiems tiesiog namuose. 

• Biudžetavimo mokymas – vienas pirmųjų žingsnių finansinio raštingumo link. Jis suteikia vaikams žinių apie pajamas ir išlaidas, leidžia geriau tai identifikuoti, suvokti, kaip galima geriau juos paskirstyti, taupyti ar net investuoti. Šios žinios padeda ugdyti finansinį sąmoningumą, padeda geriau valdyti pinigus.

• Taupymas – tai ne tik pinigai taupyklėje, tai suvokimas, kad ši priemonė gali padėti pasiekti didesnių tikslų. Taupymas padeda išmokti mažais žingsneliais siekti savo tikslų, kantrybės, atsakingumo, nuoseklumo, disciplinos. Tai labai svarbus įgūdis, padedantis kurti finansinį saugumą ateityje.

• Išmokus atskirti pajamas nuo išlaidų, taupyti ar net investuoti (galite netgi sugalvoti investicijų žaidimą vaikams: pasiūlykite jiems investuoti į kokį nors pirkinį ir sutartu laikotarpiu mokėkite palūkanas), labai svarbu ugdyti planavimo ir prioritetų nustatymo įgūdžius. Tai leidžia vaikams atskirti būtinas išlaidas, būtinus poreikius nuo pageidavimų, išmokti protingai leisti pinigus ir priimti kitus finansinius sprendimus.

• Sąmoningas vartojimas – dar viena sritis, kuri turi būti aptarta su vaikais. Kitaip tariant, tai yra suvokimas, kad pinigai yra ribotas išteklius, tad reikėtų atsakingai rinktis, kaip juos leisti, planuoti ar taupyti. Sąmoningas vartojimas ugdo savarankiškumą, padeda išvengti emocinių pirkimų, logiškai įvertinti galimybes ir priimti tinkamus finansinius sprendimus.

 

 

Kaip patestuoti savo finansinį raštingumą?

Įdomu, kiek esate finansiškai raštingi? Ar jūsų finansų valdymas yra veiksmingas? Tai sužinoti jums gali padėti finansinio raštingumo testas: atsakykite į žemiau pateiktus 9 klausimus ir sužinokite, kur galite tobulinti savo įgūdžius.

1. Ar sekate savo pajamas ir išlaidas? Pajamų ir išlaidų sekimas – pirmas žingsnis į finansinį raštingumą. Tai gali būti ir pajamų, ir išlaidų fiksavimas sąsiuvinyje, kompiuteryje ar atidus jų sekimas banko paskyroje ar kitoje erdvėje.

2. Ar planuojate savo biudžetą? Pavyzdžiui, ar eidami į parduotuvę numatote, kokią sumą tuo apsilankymu galite išleisti, ką pirksite, ar planuojate didesnes mėnesio / metų išlaidas ir kt.

3. Ar turite santaupų ir ar reguliariai jų atidedate? Norint efektyviai taupyti turite numatyti, kiek mėnesio / pusmečio / metų pajamų skirsite santaupoms, kur jas laikysite ir kam jas skirsite.

4. Ar galvojate apie pensiją? Ko gero, esate ne kartą girdėję apie pensijų kaupimą. Bet ar žinote, kas tai iš tiesų yra? Ar jau esate pradėję kaupti finansines atsargas pensijai, o gal tai turite planuose?

5. Kokie jūsų finansiniai tikslai? Ar turite tokių? Tai gali būti siekis išsaugoti turimą biudžetą, jį padidinti, investuoti ar kt. Finansiniai tikslai turi būti konkretūs, aiškūs ir griežtai apibrėžti.

6. Ar jūsų santaupos neša jums pelną? Finansinis raštingumas moko, kaip savo turimas santaupas reikia įdarbinti ir taip susikurti ne tik papildomą pajamų šaltinį, bet ir finansinės padėties garantą ateityje. Tai puikus būdas ne tik taupyti, bet ir padidinti savo kapitalą.

7. Ar gebate tinkamai priimti finansinių paslaugų sprendimus? Tai yra ar viską žinote apie paskolas, kreditus, draudimus, ar galite lengvai priimti su tuo susijusius sprendimus, užtikrinti reguliarų mokėjimą ir kt.?

8. Ar laiku apmokate mokesčius ir kitas sąskaitas? Finansiškai raštingi žmonės ne tik žino, kaip paskirstyti savo finansus įvairioms įmokoms, bet ir moka iš to sutaupyti. 

9. Ar apsilankę parduotuvėje ar paslaugų teikimo vietoje nesivadovaujate emocijomis? Šiuolaikinėje visuomenėje labai gajus emocinis pirkimas – tai yra daiktų ar paslaugų įsigijimas ne dėl to, kad jų tikrai reikia, bet dėl to, kad taip nusprendėte spontaniškai. Ko gero, pastebėjote, kad nuėjus į maisto prekių parduotuvę išalkus išleidžiama daugiau. Būtent čia ir yra emocinio pirkimo pasekmė – mums emocijos diktuoja, kad esame alkani ir mums reikia daug ir visokio maisto. Būtent dėl šios priežasties specialistai sutaria, kad net ir menkiausius pirkinius pravartu planuoti – taip ne tik neįsigysite nereikalingų prekių, bet ir sutaupysite.

 

 

Finansinio raštingumo lygis Lietuvoje

Apmaudu, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad finansinio raštingumo lygis Lietuvoje yra išties žemas – tarp 24 tirtų Europos Sąjungos šalių esame paskutiniai. Lietuviams trūksta investavimo, sudėtingesnių finansinių sprendimų žinių, supratimo, kaip galima uždirbti iš santaupų. Šių žinių trūksta nuo pat mažumės: mokyklose vaikus moko kompiuterinio raštingumo, tačiau finansinio – ne, nors tai lygiai tokia pat svarbi sritis. Darbdaviai labai dažnai reikalauja kompiuterinio raštingumo žinių, tad čia situacija kiek geresnė. O štai ką veiksite ir kaip naudosite uždirbtus pinigus, kaip juos paskirstysite ir ką daryti, kad jūsų neužkluptų finansinė krizė, kitaip tariant, koks jūsų finansinis raštingumas, kuris gali lemti ne tik jūsų, bet ir visos šalies gerovę, deja, dar yra ne toks svarbus.

Finansinio raštingumas kitose šalyse

Sutapimas, ar ne, tačiau didžiausios finansinio raštingumo žinios – gerą finansinę padėtį turinčiose šalyse. Laimingo gyvenimo paslaptį įminę suomiai – pasaulinių finansinio raštingumo lyderių sąraše. Lyderių sąraše taip pat įrašyti ir Kanados gyventojai, danai, švedai, norvegai ir net mūsų kaimynai estai, kur finansinis raštingumo ugdymas yra integruotas į mokymosi programas. Šiose šalyse finansų valdymo tema užima nediskutuotinai aukštą poziciją, todėl jai sudarytos aiškios sąlygos ir kasmet kryptingai judama nustatyto tikslo link.

Visgi, yra tokių šalių, kuriose finansinis raštingumas itin skurdus. Afrikos, kai kurie Azijos ir Lotynų Amerikos gyventojai pasižymi dar mažesniu finansiniu raštingumu ir susiduria su dar didesniais iššūkiais valdant savo asmeninius finansus, nei Lietuva. Visgi, finansinis raštingumas yra lavinamas įgūdis, todėl situacija bet kada gali kisti ir mažiausiai finansiškai raštinga šalis gali užkopti į raštingiausiųjų aukštumas.