2026-08-27 09:00:00
FINANSAVIMAS
„Profitus“ platformoje finansuotų projektų apimtis viršijo 400 milijonų eurų
Lietuvos pirmaujančios nekilnojamojo turto sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ bendra finansavimo apimtis viršijo 400 milijonų eurų.
Per aštuonerius veiklos metus per platformą investicijos pritrauktos daugiau nei 2200 nekilnojamojo turto projektų Baltijos šalyse ir Ispanijoje. Toliau plėsdamasi regione, šiais metais „Profitus“ atidarė ir atstovybę Latvijoje.
„Lygindami Latvijos ir Lietuvos rinkas, matome esminį skirtumą verslininkų požiūryje į finansavimo pritraukimą. Lietuvoje sutelktinio finansavimo platformos jau tapo nekilnojamojo turto vystytojų finansavimo strategijos dalimi. Patyrę vystytojai jomis naudojasi lygiagrečiai su bankais ir kitais kapitalo šaltiniais, pasirinkdami konkrečiam projektui ir jo vystymo etapui tinkamiausią finansavimo derinį.
Latvijoje, savo ruožtu, daug kalbama apie finansavimo ir kreditų prieinamumo problemas, tačiau kartu verslininkai vis dar pirmiausia orientuojasi į tradicinį banko finansavimą. Alternatyvūs kapitalo pritraukimo sprendimai neretai vertinami tik tada, kai reikiamo finansavimo banke gauti nepavyksta. Mano manymu, toks mąstymas turi keistis. Sutelktinis finansavimas nėra tik sprendimas įmonėms, kurioms bankas atsisako suteikti kreditą. Tai savarankiška finansavimo priemonė, kurią galima strategiškai derinti su kitais kapitalo šaltiniais, kad finansavimas būtų pritrauktas greičiau, lanksčiau ir atsižvelgiant į konkretaus projekto poreikius“, – nurodo „Profitus“ verslo plėtros vadovas Latvijoje Arnolds Antanavičs.
„Tai, kokiuose skirtinguose raidos etapuose šiuo metu yra abi rinkos, gerai parodo finansavimo apimtys. Vien šių metų liepą „Profitus“ nekilnojamojo turto projektams pritraukė daugiau nei 19 milijonų eurų ir pasiekė geriausią mėnesio finansavimo rezultatą tarp sutelktinio finansavimo platformų Europoje. Tuo tarpu Lietuvos sutelktinio finansavimo platformos iš viso per mėnesį projektams pritraukė apie 50 milijonų eurų. Tai jau nebe nišinės finansavimo apimtys. Lietuva sukūrė vieną aktyviausių sutelktinio finansavimo rinkų Europoje, ir tai parodo, kokia reikšminga nekilnojamojo turto finansavimo ekosistemos dalimi ši priemonė gali tapti“, – pabrėžia A. Antanavičs.
Dar prieš keletą metų sutelktinis finansavimas ir LIetuvoje daugeliui siejosi daugiausia su mažesniais nekilnojamojo turto projektais arba alternatyva tradiciniam banko finansavimui. Dabar situacija pasikeitė – šį finansavimo modelį kaip vieną pagrindinių sprendimų renkasi ir stambūs nekilnojamojo turto vystytojai.
„Pagrindiniai privalumai – greitis ir lankstumas – finansavimo sąlygas ir grafiką galima pritaikyti konkrečiam projekto etapui ir faktiniam kapitalo poreikiui. Vystytojai gali skolintis dalimis ir mokėti palūkanas tik už tą sumą, kurios konkrečiu metu iš tiesų reikia, o ne iš karto pritraukti visą projekto biudžetą. Tai leidžia efektyviau valdyti pinigų srautus, sumažinti finansavimo kaštus ir greičiau reaguoti į rinkos galimybes. Be to, sutelktinis finansavimas padeda diversifikuoti kapitalo šaltinius ir sumažina priklausomybę nuo vieno finansuotojo. Stambiems vystytojams tai tampa ne atsarginiu variantu, o strategiškai naudingu finansavimo pasirinkimu“, – aiškina A. Antanavičs.
„Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos augimui, mano manymu, yra dvi ypač svarbios prielaidos. Pirmoji – didelė gyventojų santaupų apimtis: Lietuvos rezidentų sąskaitose šiuo metu yra daugiau nei 30 milijardų eurų. Visiškai dėsninga, kad dalis šių laisvų lėšų nukeliauja į investicijas.
Antrasis veiksnys – finansinis raštingumas. Lietuvoje daug metų kryptingai kalbama apie investavimą, infliaciją, santaupų vertės išsaugojimą ir įvairias investavimo galimybes. „Profitus“ taip pat nuo veiklos pradžios 2018 m. aktyviai įsitraukė į šį procesą, organizuodama renginius, konferencijas ir šviesdama visuomenę apie investicijas. Šis nuoseklumas dabar duoda rezultatų. Lietuviai daug aktyviau galvoja apie tai, kaip priversti laisvus pinigus dirbti ir kaip apsaugoti jų vertę nuo infliacijos. Žmonės geriau suvokia, kad investavimo galimybės neapsiriboja vien tradiciniais banko produktais, pavyzdžiui, indėliais“, – aiškina A. Antanavičs.
„Panašų požiūrį norime plėtoti ir Latvijoje. Mūsų tikslas yra ne tik siūlyti finansavimą, bet ir skatinti supratimą apie tai, kokios kapitalo pritraukimo ir investavimo alternatyvos apskritai yra prieinamos. Rygoje jau surengėme tris renginius nekilnojamojo turto vystytojams, kuriuose kartu su vietos sektoriaus profesionalais kalbame tiek apie rinkos raidą, tiek apie įvairius projektų finansavimo sprendimus. Kartu norime aktyviau kreiptis ir į Latvijos investuotojus. Lietuvos patirtis rodo, kad rinka negali vystytis vien su naujais finansiniais produktais – reikalingas ir ilgalaikis visuomenės švietimas bei pasitikėjimo kūrimas. Kuo geriau žmonės supranta įvairias investavimo galimybes, jų potencialią grąžą ir rizikas, tuo sąmoningiau jie gali spręsti, kaip panaudoti savo laisvas lėšas ir kurti papildomus pasyvių pajamų šaltinius“, – nurodo A. Antanavičs.
„Profitus“ aktyvių investuotojų bendruomenė viršija 15 tūkstančių žmonių, ir palūkanų mokėjimais investuotojams išmokėta jau daugiau nei 26 milijonai eurų.
Straipsnio nuoroda čia.






