Lietuvoje per 5 metus įregistruota 70 tūkst. naujų NT objektų

Dalį nekilnojamo turto savininkų būsto verčių šuolis nustebino, tačiau Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė sako, kad pokytis – natūralus.

„Ta nuostaba tikėtina dėl to, kad nekilnojamo turto vidutinės rinkos vertės kas penkerius metus yra prilyginamos mokestinėmis vertėms ir, kaip žinome, ekonomika augo, nekilnojamo turto kainos augo ir atitinkamai vertės kilo nuosekliai nuo dabar galiojančių mokestinių verčių, kurios buvo patvirtintos 2021 metais. Tai šuolis yra ženklus“, – komentuoja Registrų centro atstovė.

Lietuvoje per 5 metus įregistruota 70 tūkst. naujų NT objektų

Dalį nekilnojamo turto savininkų būsto verčių šuolis nustebino, tačiau Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė sako, kad pokytis – natūralus.

„Ta nuostaba tikėtina dėl to, kad nekilnojamo turto vidutinės rinkos vertės kas penkerius metus yra prilyginamos mokestinėmis vertėms ir, kaip žinome, ekonomika augo, nekilnojamo turto kainos augo ir atitinkamai vertės kilo nuosekliai nuo dabar galiojančių mokestinių verčių, kurios buvo patvirtintos 2021 metais. Tai šuolis yra ženklus“, – komentuoja Registrų centro atstovė.

Pasak jos, nekilnojamo turto vertes koregavo ir tai, kad per 5 metus Lietuvoje įregistruota itin daug nekilnojamo turto objektų.

„Svarbu pažymėti, kad per 5 metus nekilnojamo turto labai daug įsiregistravo. Pavyzdžiui, Lietuvoje per penkerius metus įsiregistravo apie 70 tūkst. naujų objektų“, – teigia L. Kanišauskienė.

Tuo metu „Profitus“ verslo plėtros vadovas, NT rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius teigia, kad tokį nekilnojamo turto verčių šuolį lėmė ne tik auganti ekonomika, bet ir mokestinės vertės, kuri anksčiau būdavo palankesnė gyventojams, priartėjimas prie rinkos vertės.

„Ką aš pastebėdavau anksčiau, tai būdavo galbūt ne visai tikslus Registrų centro verčių nustatymas arba verčių dydis būdavo gerokai palankesnis gyventojams, nes mokestinės vertės labai dažnai būdavo gerokai mažesnės negu realios kainos, kartais net dvigubai skirdavosi. <...> Dabar mes turime gerokai artimesnes tikroms rinkos kainoms vertes, tai natūralu, kad tas šuolis yra įvykęs“, – pabrėžia NT rinkos analitikas.

NT kainų šuolis regionuose – apsauga nuo infliacijos

Pasak A. Antanavičiaus, mažesnės mokestinės vertės yra naudingesnės žmonėms, o didesnės – valstybei, kadangi nesikeičiant mokesčių tarifams surenkama daugiau mokesčių. Vis dėlto, jo teigimu, mokestinės vertės atitikimas rinkos kainai yra teigiamas dalykas, kadangi leidžia teisingai nustatyti nekilnojamo turto vertę.

„Bet kuriuo atveju, mokestinės vertės turėtų būti kiek įmanoma artimesnės rinkoms rinkos vertėms, nes tada mes geriau suprasime, kokį turtą mes turime, kokia vertė, kaip jį valdyti, kaip apmokestinti. <...> Man atrodo, prezidento namo mokestinė vertė gal keli šimtai tūkstančių eurų, o jis toks išskirtinis, kad jeigu reikėtų jį parduoti, tai tikriausiai už kelis milijonus parduotų tokį unikalų stiklinį statinį tokioje vietoje. O pagal vidutinę vertę toje teritorijoje yra daug pakankamai pigaus turto ir tas turtas tada ne visai teisingai įvertintas“, – aiškina ekspertas.

Tuo metu NT analitikas A. Antanavičius atkreipia dėmesį, jog nuo kitų metų taikomo NT mokesčio struktūra yra kitokia – anksčiau nebuvo skirties tarp pagrindinio ir papildomo nekilnojamojo turto apmokestinimo. Anot jo, daugiau NT mokesčio į biudžetą bus surinkta būtent papildomo arba investicinio būsto turėtojų sąskaita.

„Jeigu tai yra vienintelis turtas, yra visai teisinga už jį minimaliai mokėti arba nemokėti bent jau kol kas. O jeigu yra investicinis, papildomas turtas, tai ten gali būti numatyti procentai, man atrodo, iki 1 proc. gradacija, <...> ir tas laiptelis kyla į viršų. Čia viskas teisingai ir <...> tikriausiai tie, kas tą modelį pasiūlė, planuoja surinkti gal net daugiau negu iki šiol surinkdavo, ir tai bus nebe visų bendrai sąskaita, o labiau tų, kurie tiesiog priinvestavo daugiau nekilnojamo turto sąskaita. Man atrodo, toks balansas yra sveikas“, – NT mokesčio struktūrą įvertina analitikas.

NT mokestis neturės reikšmingos įtakos būstų pirkimui, tačiau nuomos kainos gali didėti

Jo vertinimu, tai neturėtų daryti reikšmingos įtakos būsto pirkimui, nebent tiems asmenims, kurie perka jau nebe pirmą būstą ir turės už jį mokėti NT mokestį.

„Kažkiek gal nebus malonu, galbūt pristabdys kai kuriuos sprendimus, vietoj tūkstančio sandorių gal bus 90 sandorių <...>, bet reikšmingesnio poveikio tai neturėtų padaryti. O kas perka pirmą būstą, jiems dažniausiai tai nebus aktualu, nes yra tik kelios savivaldybės, kur apskritai viršijamos tos minimalios grindys. Ir jeigu jau žmonės gali tokį turtą pirkti, kai jau viršys nustatytus neapmokestinamuosius dydžius, tai jiems tikrai tie procentai per kablelį problemos nesudarys“, – teigia A. Antanavičius.

Tuo metu NT analitikas A. Antanavičius atkreipia dėmesį, jog nuo kitų metų taikomo NT mokesčio struktūra yra kitokia – anksčiau nebuvo skirties tarp pagrindinio ir papildomo nekilnojamojo turto apmokestinimo. Anot jo, daugiau NT mokesčio į biudžetą bus surinkta būtent papildomo arba investicinio būsto turėtojų sąskaita.

„Jeigu tai yra vienintelis turtas, yra visai teisinga už jį minimaliai mokėti arba nemokėti bent jau kol kas. O jeigu yra investicinis, papildomas turtas, tai ten gali būti numatyti procentai, man atrodo, iki 1 proc. gradacija, <...> ir tas laiptelis kyla į viršų. Čia viskas teisingai ir <...> tikriausiai tie, kas tą modelį pasiūlė, planuoja surinkti gal net daugiau negu iki šiol surinkdavo, ir tai bus nebe visų bendrai sąskaita, o labiau tų, kurie tiesiog priinvestavo daugiau nekilnojamo turto sąskaita. Man atrodo, toks balansas yra sveikas“, – NT mokesčio struktūrą įvertina analitikas.

NT mokestis neturės reikšmingos įtakos būstų pirkimui, tačiau nuomos kainos gali didėti

Jo vertinimu, tai neturėtų daryti reikšmingos įtakos būsto pirkimui, nebent tiems asmenims, kurie perka jau nebe pirmą būstą ir turės už jį mokėti NT mokestį.

„Kažkiek gal nebus malonu, galbūt pristabdys kai kuriuos sprendimus, vietoj tūkstančio sandorių gal bus 90 sandorių <...>, bet reikšmingesnio poveikio tai neturėtų padaryti. O kas perka pirmą būstą, jiems dažniausiai tai nebus aktualu, nes yra tik kelios savivaldybės, kur apskritai viršijamos tos minimalios grindys. Ir jeigu jau žmonės gali tokį turtą pirkti, kai jau viršys nustatytus neapmokestinamuosius dydžius, tai jiems tikrai tie procentai per kablelį problemos nesudarys“, – teigia A. Antanavičius.

Visą straipsnį skaitykite čia: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2727266/nt-mokestines-vertes-tapo-artimesnes-rinkai-kiek-tai-paveiks-iperkamuma-ir-nuomos-kainas