2026-07-14 08:30:00
FINANSAVIMAS
Arnolds Antanavičs: ar Latvija yra naujo augimo ciklo pradžioje?
Kalbant apie Baltijos šalių ekonomikas, jau seniai įprasta į Latviją žiūrėti kaip į jaunėlę, kuri pagal išsivystymą atsilieka nuo abiejų savo kaimyninių šalių.
Iš pradžių į priekį išsiveržė Estija, o vėliau sekė Lietuvos proveržis. Būtent pastaraisiais metais Lietuva patyrė sparčiausią ekonomikos augimą, kuris atsispindėjo ir gyventojų darbo užmokesčio bei nekilnojamojo turto kainų augime.
Tačiau ekonomikos ciklai nėra amžini. Dar prieš keletą metų Latvija buvo labai įtemptoje padėtyje ir, palyginti su kaimyninėmis šalimis, ekonomiškai buvo atsidūrusi giliai duobėje –gyventojų lūkesčiai dėl ateities buvo neigiami, vyravo didelis atsargumas ir pesimizmas.
Šiuo metu, mano manymu, būtent Latvija turi didžiausią augimo potencialą, ką liudija ir atskiri ekonomikos rodikliai bei tendencijos nekilnojamojo turto segmente.
Kodėl Latvija atsiliko?
Viena iš priežasčių, mano manymu, yra pinigų kiekis ekonomikoje. Ekonomistai naudoja rodiklį M1, kurį supaprastintai galime apibūdinti kaip pinigų kiekį, kasdien cirkuliuojantį ekonomikoje, – pinigus, kurie išleidžiami, investuojami ir sukuria naują ekonominį aktyvumą. Lietuvoje šis rodiklis viršija 45 milijardus eurų, o Latvijoje jis siekia tik šiek tiek daugiau nei 20 milijardų eurų.
Latvija atsiliko, nes ekonomikoje nebuvo pinigų – tiksliau, jų buvo palyginti mažiau nei kaimyninėse šalyse. Jei iki Covid pandemijos Latvija ir Lietuva buvo palyginti panašiose pozicijose, tai po Rusijos invazijos į Ukrainą pinigų srautai abiejų šalių ekonomikose pasuko skirtingomis trajektorijomis.
Latvijos ekonomika buvo kur kas labiau susijusi su Rusija ir priklausoma nuo Rusijos kapitalo. Įsigaliojus sankcijoms, Latvija taip pat sparčiai nutraukė savo ekonominius ryšius su Rusija, ir rusų kapitalas paliko Latviją. Dalis kapitalo nutekėjo, ekonominiai ryšiai nutrūko, ir Latvijos ekonomika keletą metų faktiškai vystėsi kur kas lėčiau nei Lietuva.
Europos finansavimas ir užsienio investicijos tik iš dalies galėjo kompensuoti šį didelio masto kapitalo nutekėjimą. Dėl to ekonomika apskritai, įskaitant ir nekilnojamojo turto sektorių, patyrė stagnaciją.
Lietuva pritraukia baltarusius ir ukrainiečius
Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos kapitalo buvo palyginti mažesnė. Be to, po Baltarusijos politinės krizės ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje į Lietuvą persikėlė nemažai Baltarusijos ir Ukrainos įmonių. Persikėlė įmonės, persikėlė ir darbuotojai su visomis šeimomis.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – pasaulyje žinomas vaizdo žaidimų kūrėjas Wargaming, kuris visiškai uždarė savo istorinį biurą Minske ir sparčiai išplėtė veiklą Vilniuje. Kartu su įmone į Lietuvą persikėlė šimtai aukštos kvalifikacijos specialistų ir jų šeimos. Jiems reikėjo biurų, būstų, mokyklų ir paslaugų. Wargaming nebuvo vienintelis pavyzdys – panašų kelią pasirinko ir kitos Baltarusijos technologijų įmonės. Lietuva gavo naujo kapitalo, gerai apmokamų specialistų ir reikšmingą papildomą paklausą nekilnojamojo turto rinkoje.
Tačiau ekonomikos ciklai keičiasi
Šiandien Vilnius tapo vienu brangiausių miestų Baltijos šalyse. Daugelyje naujų projektų segmentų būsto kainos yra beveik dvigubai didesnės nei Rygoje. Išaugo ir darbo užmokestis bei įmonių sąnaudos.
Lyginant nekilnojamojo turto kainas Vilniuje ir Rygoje, skirtumai šiuo metu yra dideli. Vidutinės kvadratinio metro kainos Vilniuje yra gerokai didesnės, kartais net dvigubai. Aukščiausios klasės objektuose vieno kvadratinio metro kaina siekia net 12-13 tūkstančių eurų, didesni butai kainuoja iki 3-4 milijonų eurų. Latvijos atstovams tai skamba neįtikėtinai brangiai. Pernai Rygoje didžiausias buto sandoris pasiekė 1,6 milijono eurų. Tuo tarpu Vilniuje Top10 mažiausių sandorių kaina viršijo 2 milijonus eurų. Tai didelis skirtumas.
Lietuvos brangumas pradeda daryti įtaką ir investuotojų sprendimams. Pavyzdžiui, tarptautinė automobilių pramonės įmonė Continental paskelbė uždaranti gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Viena pagrindinių priežasčių – pragyvenimo brangumas Lietuvoje. Sparčiai išaugo atlyginimai, būsto kainos ir pragyvenimo brangumas, o tai palaipsniui mažina šalies konkurencingumą. Būtent todėl vis daugiau investuotojų pradeda ieškoti alternatyvų, ir šiuo požiūriu Latvija šiuo metu atrodo gerokai patrauklesnė nei prieš keletą metų.
Latvijos galimybė
Jei Lietuvai tapo sunkiau pritraukti investuotojų, tai Latvija pernai pirmą kartą valstybės istorijoje sugebėjo pritraukti daugiau nei 1 milijardą užsienio investicijų. Jei Lietuva yra vystymosi ciklo viršūnėje, tai Latvija yra pačioje augimo ciklo pradžioje, turėdama palyginti didesnes augimo perspektyvas.
Todėl prognozuoju, kad artimiausiais metais Latvija galėtų pasiekti naujų rekordų tiek pritraukdama užsienio investicijas, tiek nekilnojamojo turto segmento plėtroje.
Rygoje būstas vis dar gerokai labiau įperkamas nei Vilniuje. Įmonėms biurų ir pramoninių patalpų sąnaudos yra mažesnės, o darbuotojams lengviau įsigyti ar išsinuomoti būstą. Tai svarbūs argumentai priimant sprendimus dėl investicijų.
Tai matome ir praktikoje. „Profitus“ platformoje didžioji dalis investuotojų, finansuojančių projektus Latvijoje, yra iš Lietuvos. Faktiškai galima sakyti, kad Lietuvos kapitalas jau šiandien padeda finansuoti Latvijos nekilnojamojo turto plėtrą.
Kartu gerėja ir vietiniai ekonomikos rodikliai. Nepaisant prastos demografinės padėties, užimtumo rodikliai nemažėja, darbo užmokestis toliau auga, o žmonės tampa labiau užtikrinti dėl ateities. Tai patvirtina ir kreditavimo duomenys – šių metų pirmaisiais penkiais mėnesiais naujai išduotų būsto paskolų apimtis išaugo 14,3 %, o 2025 m. naujų būsto paskolų apimtis padidėjo beveik 40 %.
Tai reiškia, kad žmonės yra pasirengę priimti ilgalaikius sprendimus, įsigyti būstą ir investuoti. Vystytojai vėl pradeda naujus projektus, o į rinką grįžta optimizmas.
Mano manymu, Latvija šiuo metu yra augimo ciklo pradžioje, o Lietuva daugelyje sričių jau pasiekė brandesnį vystymosi etapą. Tai nereiškia, kad Lietuvos augimas sustos, tačiau Latvija šiuo metu turi daugiau galimybių augti sparčiau.
Jei užsienio investicijų pritraukimo srityje Latvijoje ir toliau stebėsime teigiamas augimo tendencijas, sumažės skolinimosi kaštai ir išliks darbo užmokesčio augimas, nekilnojamojo turto sektorius gali tapti viena pagrindinių ekonomikos augimo varomųjų jėgų.
Latvija ilgą laiką buvo Baltijos šalių ekonomikos šešėlyje. Tačiau ekonomikos istorijoje dažnai būtent ilgai atsilikusios šalys patiria sparčiausią kitą augimo bangą. Mano manymu, Latvija šiuo metu turi visas galimybes perimti sparčiausio augimo estafetę.
Tai autoriaus nuomonė, kuri gali nesutapti su „Delfi“ redakcijos pozicija.
Straipsnio nuoroda čia.






