Kalbant apie Baltijos šalių ekonomikas, jau ilgą laiką įprasta į Latviją žvelgti kaip į atsiliekančią valstybę, kuri vystymosi prasme nusileidžia abiem savo kaimynėms. Iš pradžių ryškiausiai išsiskyrė Estija, o vėliau sekė įspūdingas Lietuvos proveržis. Būtent pastaraisiais metais Lietuva demonstravo sparčiausią ekonomikos augimą, kuris atsispindėjo ir gyventojų atlyginimų bei nekilnojamojo turto kainų kilime.

Tačiau ekonomikos ciklai nėra amžini. Dar prieš keletą metų Latvija buvo itin sudėtingoje situacijoje – lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, jos ekonomika buvo gerokai atsilikusi. Gyventojų lūkesčiai dėl ateities buvo neigiami, vyravo atsargumas ir pesimizmas.

Šiandien, mano nuomone, būtent Latvija turi didžiausią augimo potencialą. Tai rodo ir tam tikri ekonominiai rodikliai bei tendencijos nekilnojamojo turto rinkoje.

Kodėl Latvija atsiliko?

Viena iš priežasčių, mano nuomone, yra pinigų kiekis ekonomikoje. Ekonomistai naudoja rodiklį M1, kurį supaprastintai galima apibūdinti kaip pinigų kiekį, kasdien cirkuliuojantį ekonomikoje – tai pinigai, kurie išleidžiami, investuojami ir kuria naują ekonominę veiklą.

Lietuvoje šis rodiklis viršija 45 mlrd. eurų, o Latvijoje siekia tik šiek tiek daugiau nei 20 mlrd. eurų.

Latvija atsiliko todėl, kad jos ekonomikoje buvo mažiau pinigų – tiksliau, jų buvo gerokai mažiau nei kaimyninėse šalyse. Jei iki COVID-19 pandemijos Latvija ir Lietuva buvo panašioje situacijoje, tai po Rusijos invazijos į Ukrainą pinigų srautai abiejų šalių ekonomikose pasuko skirtingomis kryptimis.

Latvijos ekonomika buvo kur kas labiau susijusi su Rusija ir priklausoma nuo rusiško kapitalo. Įsigaliojus sankcijoms, Latvija sparčiai nutraukė ekonominius ryšius su Rusija, o rusiškas kapitalas pasitraukė iš šalies. Dalis kapitalo ištekėjo, ekonominiai ryšiai nutrūko, todėl Latvijos ekonomika kelerius metus augo gerokai lėčiau nei Lietuvos.

Europos Sąjungos finansavimas ir užsienio investicijos šį didžiulį kapitalo nutekėjimą kompensavo tik iš dalies. Dėl to visa ekonomika, įskaitant ir nekilnojamojo turto sektorių, išgyveno stagnaciją.

Lietuva pritraukė baltarusius ir ukrainiečius

Lietuvos priklausomybė nuo rusiško kapitalo buvo gerokai mažesnė. Be to, po politinės krizės Baltarusijoje ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje į Lietuvą persikėlė nemažai Baltarusijos ir Ukrainos įmonių. Persikėlė ne tik verslai, bet ir jų darbuotojai kartu su šeimomis.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – visame pasaulyje žinoma kompiuterinių žaidimų kūrėja „Wargaming“, kuri visiškai uždarė savo istorinį biurą Minske ir sparčiai išplėtė veiklą Vilniuje. Kartu su įmone į Lietuvą persikėlė šimtai aukštos kvalifikacijos specialistų ir jų šeimų. Jiems reikėjo biurų, būstų, mokyklų ir įvairių paslaugų.

„Wargaming“ nebuvo vienintelis toks pavyzdys – panašų sprendimą priėmė ir kitos Baltarusijos technologijų bendrovės. Lietuva pritraukė naują kapitalą, gerai apmokamus specialistus ir reikšmingai padidino nekilnojamojo turto paklausą.

Tačiau ekonomikos ciklai keičiasi

Šiandien Vilnius tapo vienu brangiausių Baltijos miestų. Daugelyje naujų gyvenamųjų projektų segmentų būsto kainos jau beveik dvigubai viršija Rygos kainas. Taip pat reikšmingai išaugo darbo užmokestis ir verslo sąnaudos.

Lyginant nekilnojamojo turto kainas Vilniuje ir Rygoje, skirtumai šiandien yra labai ryškūs. Vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje yra gerokai didesnė, o kai kuriais atvejais net dvigubai aukštesnė. Prabangiausiuose projektuose vieno kvadratinio metro kaina siekia net 12–13 tūkst. eurų, o didesni butai kainuoja iki 3–4 mln. eurų.

Žvelgiant iš Latvijos perspektyvos, tokios kainos atrodo sunkiai įtikimos. Praėjusiais metais didžiausias buto sandoris Rygoje siekė 1,6 mln. eurų, tuo tarpu Vilniuje net dešimtas pagal dydį sandoris viršijo 2 mln. eurų. Tai labai didelis skirtumas.

Lietuvos brangimas jau pradeda daryti įtaką investuotojų sprendimams. Pavyzdžiui, tarptautinė automobilių pramonės įmonė „Continental“ paskelbė uždaranti gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Viena pagrindinių priežasčių – augančios pragyvenimo sąnaudos Lietuvoje.

Smarkiai išaugę atlyginimai, būsto kainos ir bendras pragyvenimo lygis palaipsniui mažina šalies konkurencingumą. Todėl vis daugiau investuotojų pradeda ieškoti alternatyvų, o šiuo požiūriu Latvija šiandien atrodo gerokai patrauklesnė nei prieš keletą metų.

Latvijos galimybė

Jeigu Lietuvai tampa vis sunkiau pritraukti investuotojus, tai Latvija praėjusiais metais pirmą kartą savo istorijoje pritraukė daugiau nei 1 mlrd. eurų užsienio investicijų.

Jeigu Lietuva šiuo metu yra ekonomikos augimo ciklo viršūnėje, tai Latvija, mano vertinimu, yra pačioje naujo augimo ciklo pradžioje ir turi gerokai didesnes augimo perspektyvas.

Todėl prognozuoju, kad artimiausiais metais Latvija gali pasiekti naujus rekordus tiek pritraukiant užsienio investicijas, tiek vystant nekilnojamojo turto sektorių.

Rygoje būstas vis dar yra gerokai įperkamesnis nei Vilniuje. Įmonėms biurų ir pramoninių patalpų sąnaudos yra mažesnės, o darbuotojams lengviau įsigyti ar išsinuomoti būstą. Tai svarbūs argumentai priimant investicinius sprendimus.

Tai matome ir praktikoje. „PROFITUS“ platformoje didžioji dalis investuotojų, finansuojančių projektus Latvijoje, yra iš Lietuvos. Galima sakyti, kad Lietuvos kapitalas jau šiandien prisideda prie Latvijos nekilnojamojo turto plėtros finansavimo.

Jeigu Latvijoje ir toliau matysime teigiamas užsienio investicijų augimo tendencijas, mažės skolinimosi kaštai ir išliks darbo užmokesčio augimas, nekilnojamojo turto sektorius gali tapti vienu svarbiausių šalies ekonomikos augimo variklių.

Latvija ilgą laiką buvo Baltijos ekonomikos šešėlyje. Tačiau ekonomikos istorija dažnai rodo, kad būtent ilgą laiką atsilikusios valstybės vėliau patiria sparčiausią augimą. Mano nuomone, Latvija šiandien turi visas galimybes perimti sparčiausiai augančios Baltijos ekonomikos estafetę.

Kartu gerėja ir vietiniai ekonominiai rodikliai. Nepaisant nepalankių demografinių tendencijų, užimtumo lygis nemažėja, atlyginimai toliau auga, o žmonių pasitikėjimas ateitimi stiprėja.

Tai patvirtina ir kreditavimo duomenys – per pirmuosius penkis šių metų mėnesius naujai suteiktų būsto paskolų apimtis išaugo 14,3 %, o 2025 metais naujų būsto paskolų apimtis padidėjo beveik 40 %.

Tai reiškia, kad žmonės yra pasirengę priimti ilgalaikius sprendimus – įsigyti būstą ir investuoti. Nekilnojamojo turto plėtotojai vėl pradeda naujus projektus, o į rinką grįžta optimizmas.

Mano nuomone, Latvija šiuo metu yra augimo ciklo pradžioje, tuo tarpu Lietuva daugelyje sričių jau pasiekė brandesnį vystymosi etapą. Tai nereiškia, kad Lietuvos augimas sustos, tačiau šiandien Latvija turi daugiau galimybių augti sparčiau.

Straipsnio nuoroda: https://www.delfi.lv/898102/versijas/120126409/arnolds-antanavics-vai-latvija-atrodas-jauna-izaugsmes-cikla-sakuma

https://db.lv/zinas/par-ko-liecina-ekonomikas-dati-un-tendences-nekustamo-ipasumu-sektora