Nekilnojamasis turtas ir toliau išlieka viena populiariausių investicijų lietuviams, tačiau kas laukia šios rinkos 2020-aisiais?

Teks susimokėti daugiau

Lietuvos politikams žūtbūt siekiant įgyvendinti rinkėjams pridalintus pažadus viena ranka dalijami pinigai, kita ranka užkraunami nauji mokesčiai, kurie labiausiai pasieks tuos, kurie stengiasi gyventi geriau ir savo pinigus investuoja į nuosavą būstą ar jo nuomą. Nuo 2020-ųjų metų vyriausybė sumažino neapmokestinamąją nekilnojamojo turto ribą iki 150 tūkst. eurų. Kas reiškia, kad žmonės turintys nekilnojamojo turto virš 150 tūkst. eurų turės sumokėti 0,5% mokestį virš tos sumos. Šis mokestis skaičiuojama, kad palies apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje turėtų mokėti tokį mokestį. Tai be abejonės gali šiek tiek prislopinti nekilnojamojo turto sandorius didmiesčiuose bei paveikti butų nuoma užsiimančius asmenis.

Be to, Vyriausybė panaikino verslo liudijimus būsto nuomai, kai nuomojama daugiau nei vienas vienetas. Nuo šiol verslo liudijimą teks įsigyti už vieną nuomojamą būstą. Tai reiškia, kad investavusiems ar planuojantiems investuoti į būsto nuomą didėja kaštai ir mažėja investicinė grąža, kas kai kuriuos gali priversti ieškoti kitų alternatyvų arba žengti į šešėlį.

NT sutelktinis finansavimas augs

Komerciniams bankams ir toliau mažinant paskolų dalinimo apsukas vis daugiau NT plėtotojų bus priversti dairytis alternatyvių finansavimo šaltinių. Tad sutelktinio finansavimo apimtys 2020 metais didės ir investuotojai turės daugiau pasirinkimo į kokius projektus nori investuoti. Tačiau kitoje medalio pusėje palūkanos siūlomos investuotojams mažės. Ši tendencija jau yra pastebima ir dabar, kuomet nesunkiai finansuojami projektai už 8 proc. metinių palūkanų. Tai natūralus sutelktinio finansavimo rinkos vystymosi etapas, kurį jau praėjo vakarų šalys, kuriose šis finansavimo būdas veikia jau seniau. Be abejonės prie to paties prisideda ir pingantys pinigai bei vis augantis gyventojų sąskaitose gulinčių pinigų kiekis. Tačiau su mažesnėmis palūkanomis ateis ir didesni, saugesni projektai, tad patikimesnės paskolos atpirks mažėjančias palūkanas.

Iš esmės nauji nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimai gali net pasitarnauti sutelktinio finansavimo rinkai, nes sutelktinio finansavimo platformos su NT įkeitimu gali tapti dar patrauklesnės investuotojams dėl mažesnių mokesčių, laiko kaštų, nei įsigyti ir nuomoti nekilnojamąjį turtą.

Nauji europiniai reglamentai didins konkurenciją Europoje

2019 metų gruodį ES Tarybai pirmininkaujanti Suomija ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl naujos sistemos, kuri palengvins sutelktinio finansavimo platformų paslaugų teikimą visoje ES.

Nauju reglamentu siekiama skatinti tarpvalstybinį verslo finansavimą, mat iki šiol galiojančios nacionalinės taisyklės skiriasi tiek, kad trukdo tarpvalstybiniu mastu teikti sutelktinio finansavimo paslaugas ir tai turi tiesioginį poveikį tokių paslaugų vidaus rinkos veikimui. Visų pirma dėl to, kad teisinė sistema baigia galioti ties nacionalinėmis sienomis, atsiranda didelių teisinių reikalavimų laikymosi išlaidų mažmeniniams investuotojams, kurie dažnai susiduria su sunkumais, neproporcingais jų investicijų dydžiui.

Dėl tokių pačių priežasčių sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, naudodami tokias platformas, neskatinami siūlyti savo paslaugų valstybėje narėje, kurioje jie nėra įsisteigę. Todėl iki šiol sutelktinio finansavimo veikla daugiausiai buvo vykdoma nacionaliniu mastu, nesuteikiant galimybės augti ES sutelktinio finansavimo rinkai bei nesudarant įmonėms galimybių pasinaudoti sutelktinio finansavimo paslaugomis.

Nors su nauja bendra ES direktyva gali ateiti ir naujų reikalavimų, tačiau Lietuvos sutelktinio finansavimo platformoms didelių pokyčių nereikės daryti, mat pati direktyva yra labai panaši į šiuo metu veikiančią Lietuvoje nustatytą tvarką. Tad laukiami pokyčiai tik pagerins konkurenciją ir sutelktinio finansavimo plėtrą Europoje lietuviškoms platformoms.

„Statista“ sutelktinio finansavimo apžvalgoje prognozuojama, kad 2020 m. pasaulinė sutelktinio finansavimo rinka turėtų augti apie 23,3%. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungoje planuojamas priimti bendras reglamentas šis augimas bendrijoje tikėtina, kad bus daug didesnis, o Lietuvoje sutelktinio finansavimo rinka per ateinančius metus gali paaugti ir dvigubai.

Bendrai žvelgiant į NT investicijų rinką 2020-aisiais galima teigti, kad pokyčių tikrai bus. Iš vienos pusės tradiciniams investavimo būdams 2020-ieji metai panašu, kad nebus dosnūs. Tačiau iš kitos pusės alternatyvi NT investicijų rinka sulauks teigiamų pokyčių, kurie paskatins šios rinkos augimą.

Viktorija Vanagė - NT ekspertė ir sutelktinio finansavimo platformos Profitus įkūrėja