Grįžti atgal

Profitus news Santaupas laikote banko sąskaitoje? Ekspertė paaiškino, kodėl šis sprendimas jums gali brangiai kainuoti

2026-08-21 07:00:00

INVESTAVIMAS

Santaupas laikote banko sąskaitoje? Ekspertė paaiškino, kodėl šis sprendimas jums gali brangiai kainuoti

Infliacijai Lietuvoje vėl perkopus 5 proc. ribą, jos poveikį jaučiame ne tik apsipirkdami ir apmokėdami sąskaitas. Kylančios kainos veikia ir sukauptas santaupas – net jei banko sąskaitoje esanti suma nė kiek nesumažėja, ilgainiui už ją galime nusipirkti vis mažiau.

Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad 2026 m. liepą metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,4 proc., o vidutinė metinė infliacija sudarė 4,5 proc. Palyginimui, išankstiniu Eurostato vertinimu, liepą metinė infliacija euro zonoje siekė 2,9 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje kainos šiuo metu kyla gerokai sparčiau nei vidutiniškai euro zonoje.

„PROFITUS“ investavimo platformos rinkodaros vadovė Miglė Grybinienė atkreipia dėmesį, kad vertinant infliacijos poveikį svarbu žiūrėti ne tik į augančias kasdienes išlaidas. Ilgainiui ji tiesiogiai veikia ir sukauptų santaupų vertę – net jei nominali pinigų suma sąskaitoje nesikeičia, mažėja jų perkamoji galia.

„Pavyzdžiui, jei žmogus turi 10 tūkst. eurų ir juos laiko sąskaitoje ar grynaisiais, esant vidutinei 3 proc. metinei infliacijai, po 10 metų tų pinigų perkamoji galia būtų maždaug tokia, kokią šiandien turi apie 7,4 tūkst. eurų. Sąskaitoje vis dar matytume tuos pačius 10 tūkst. eurų, tačiau realiai už juos galėtume nusipirkti gerokai mažiau“, – paaiškina M. Grybinienė.

Būtent todėl, pasak jos, ilgalaikes santaupas vertėtų vertinti ne tik per saugumo, bet ir per vertės išsaugojimo prizmę. Nors dalį lėšų svarbu turėti lengvai pasiekiamų, visų santaupų laikymas nieko neuždirbančioje sąskaitoje ilguoju laikotarpiu taip pat turi savo kainą.

Kaip investuotojas uždirba iš sutelktinio finansavimo?

Vienas iš būdų įdarbinti dalį santaupų – sutelktinis finansavimas, kai vienam verslui ar projektui reikalinga finansavimo suma surenkama iš skirtingų individualių investuotojų lėšų. „PROFITUS“ platformoje tokios investicijos yra užtikrinamos nekilnojamojo turto įkeitimu.

M. Grybinienė pateikia paprastą pavyzdį: jeigu nekilnojamojo turto vystytojui projektui įgyvendinti reikia 500 tūkst. eurų, visą reikalingą sumą nebūtinai turi suteikti vienas finansuotojas ar bankas.

„Ją gali sutelkti keli šimtai ar net daugiau individualių investuotojų – vienas investuoja 100 eurų, kitas 500, trečias gal net ir kelis šimtus tūkstančių eurų“, – aiškina pašnekovė.

Sutelktinio finansavimo platforma šiame procese atrenka ir vertina finansavimo ieškančius projektus, pateikia informaciją apie juos investuotojams ir administruoja investavimo procesą. Investuotojas savo ruožtu gali pasirinkti konkretų projektą bei sumą, kurią nori investuoti, o finansavimą gavęs projekto savininkas įsipareigoja pagal nustatytas sąlygas mokėti palūkanas ir grąžinti paskolintą kapitalą.

Būtent projekto savininko mokamos palūkanos yra investuotojo potencialios grąžos šaltinis. Pasak M. Grybinienės, jos įprastai mokamos kas ketvirtį, o paskolinta suma grąžinama pasibaigus sutartam terminui, kuris dažniausiai siekia 12 mėnesių.

Vis dėlto pašnekovė pabrėžia, kad sutelktinis finansavimas, kaip ir kitos investavimo priemonės, yra susijęs su rizika, todėl numatytos palūkanos nėra garantuotas uždarbis. Projekto savininkas gali vėluoti vykdyti savo įsipareigojimus ar susidurti su finansiniais sunkumais. Tokiu atveju už pradelstas mokėjimo dienas gali būti skaičiuojamos padidintos palūkanos, o vėluojant grąžinti paskolą – inicijuojamas išieškojimas.

Ne alternatyvos, o skirtingos investavimo priemonės

M. Grybinienė pabrėžia, kad renkantis, kur investuoti sukauptas lėšas, nereikėtų apsiriboti viena investavimo priemone. Priklausomai nuo žmogaus finansinių tikslų ir toleruojamos rizikos, portfelį gali sudaryti skirtingos turto klasės – indėliai, obligacijos, akcijos, investiciniai fondai ar sutelktinis finansavimas. Toks lėšų paskirstymas leidžia diversifikuoti investicijas ir sumažinti priklausomybę nuo vienos pasirinktos priemonės rezultatų.

Pasak pašnekovės, šių investavimo būdų nereikėtų vertinti kaip tarpusavyje konkuruojančių – kiekvienas jų pasižymi skirtingomis savybėmis, rizikos lygiu ir gali atlikti savo vaidmenį bendrame investiciniame portfelyje.

„Pavyzdžiui, laikydamas pinigus terminuotajame indėlyje žmogus iš esmės juos skolina bankui ir gauna iš anksto nustatytas palūkanas, o indėliams iki nustatytos ribos taikoma indėlių draudimo sistema. Investuodamas į akcijas žmogus tampa įmonės bendrasavininkiu, todėl investicijos vertę veikia tiek bendrovės veiklos rezultatai, tiek rinkos lūkesčiai. Fondai suteikia galimybę vienu pirkimu investuoti į didesnį skaičių skirtingų vertybinių popierių, o įsigydamas obligacijų investuotojas skolina lėšas jas išleidusiai valstybei ar įmonei“, – paaiškina M. Grybinienė.

Sutelktinio finansavimo atveju investuotojas gali pasirinkti konkretų projektą ir iš anksto matyti, kam bus naudojamos jo lėšos, kokiam laikotarpiui jos skolinamos, kokios numatomos palūkanos ir kokios rizikos mažinimo priemonės taikomos.

„Vienas iš privalumų, mano nuomone, yra būtent tas aiškumas ir apčiuopiamumas. Žmogui, kuris tik pradeda investuoti, kartais lengviau suprasti konkretų nekilnojamojo turto projektą nei, pavyzdžiui, vertinti šimtų įmonių akcijų portfelį“, – sako M. Grybinienė.

Dar vienas šios investavimo priemonės ypatumas – palyginti nedidelė pradinė suma. „PROFITUS“ platformoje investuoti galima nuo 100 eurų, todėl norint pradėti ar paskirstyti lėšas tarp skirtingų projektų nebūtinas didelis pradinis kapitalas.

Vertindami grąžą, nepamirškite įvertinti ir rizikos

Natūralu, kad investuojant tikimasi kuo didesnės grąžos. Tačiau vertinant skirtingas investavimo galimybes M. Grybinienė ragina pirmiausia domėtis ne tuo, kiek galima uždirbti, o kokia rizika prisiimama ir ar investuotojas ją tinkamai supranta.

„Finansų rinkoje paprastai galioja principas, kad didesnė potenciali grąža yra susijusi su didesne rizika. Jeigu viena investicija siūlo gerokai didesnę grąžą nei kita, reikėtų pirmiausia išsiaiškinti, už kokią papildomą riziką investuotojui yra mokama daugiau“, – sako M. Grybinienė.

Sutelktinio finansavimo atveju rizikos vertinimas prasideda dar prieš projektą pateikiant investuotojams. Analizuojama projekto savininko finansinė padėtis, ankstesnė jo veikla ir įgyvendintų projektų istorija, vertinamas projekto ekonominis pagrįstumas, turto vertė, finansavimo struktūra, nuosavo kapitalo dalis bei galimybės grąžinti paskolą.

Vienas svarbių rodiklių vertinant nekilnojamuoju turtu užtikrintą paskolą yra LTV (angl. loan-to-value) – paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykis. Paprastai tariant, jis parodo, kokią įkeičiamo turto vertės dalį sudaro paskola.

Riziką gali valdyti ir pats investuotojas

M. Grybinienė pabrėžia, kad vienas svarbiausių principų, leidžiančių pačiam investuotojui mažinti prisiimamą riziką, – sutelktinio finansavimo investicijų diversifikavimas. Investicijas galima diversifikuoti ne tik pasirenkant skirtingus projektus, bet ir skirtingus jų vystytojus, vietoves, paskolų trukmę bei rizikos kategorijas.

„Diversifikacijos esmė – nebandyti pasirinkti vieno „geriausio“ projekto, o investicijas paskirstyti taip, kad vieno projekto rezultatai neturėtų reikšmingos įtakos visam investiciniam portfeliui. Pavyzdžiui, jei žmogus yra numatęs investuoti 1000 eurų, vienas iš galimų variantų – šią sumą išskaidyti po 100 eurų į dešimt skirtingų projektų, o augant investiciniam portfeliui diversifikaciją dar labiau plėsti“, – aiškina M. Grybinienė.

Nuo ko pradėti iki šiol tik taupiusiam žmogui?

Iki šiol santaupas tik kaupusiems, tačiau apie investavimą pradedantiems galvoti žmonėms M. Grybinienė pirmiausia pataria atskirti taupymą nuo investavimo. Finansinė pagalvė, anot jos, nėra investicinio portfelio dalis – tai rezervas nenumatytiems atvejams, todėl šie pinigai turėtų būti lengvai ir greitai pasiekiami.

Dažniausiai rekomenduojama sukaupti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio finansinę pagalvę, tačiau konkreti suma priklauso nuo individualios situacijos. Stabilias pajamas ir nedaug finansinių įsipareigojimų turinčiam žmogui gali pakakti mažesnio rezervo, o turinčiam daugiau finansinių įsipareigojimų pravartu sukaupti didesnę – maždaug šešių mėnesių išlaidų dydžio – finansinę pagalvę.

Sukaupus būtiną rezervą, investuoti, pasak pašnekovės, galima pradėti ir nuo nedidelių sumų. Pradžioje svarbiau ne investuojama suma, o galimybė susipažinti su pasirinkta investavimo priemone, suprasti jos veikimo principus ir riziką bei palaipsniui formuoti investavimo įprotį.

„Pirmosios investicijos tikslas nebūtinai turi būti maksimaliai uždirbti. Jos tikslas gali būti išmokti investuoti ir išsiugdyti įprotį. Geriau pradėti nuo 50 ar 100 eurų, sąmoningai išskaidyti investicijas ir suprasti procesą, nei dešimt metų laukti momento, kai jausimės turintys „pakankamai pinigų“ pradėti“, – sako „PROFITUS“ investavimo platformos rinkodaros vadovė M. Grybinienė.

Straipsnio nuoroda: https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/verslas-pranesa/santaupas-laikote-banko-saskaitoje-eksperte-paaiskino-kodel-sis-sprendimas-jums-gali-brangiai-kainuoti-120292023

background