Lietuvos nekilnojamojo turto rinka per pastaruosius metus išgyvena reikšmingą lūžį – investuotojų ir pirkėjų žvilgsniai vis dažniau krypsta į regionus. Jei anksčiau būstas regione daugeliui neatrodė kaip patraukli alternatyva, šiandien mažesni miestai sulaukia vis daugiau dėmesio tiek iš norinčiųjų čia kurtis, tiek iš ieškančių naujų investicinių krypčių.

Šį poslinkį patvirtina ir oficialūs duomenys. Registrų centro pernai atliktas masinis vertinimas parodė, kad gyvenamojo NT vertės stipriai augo ne tik didžiuosiuose miestuose ar pajūrio kurortuose, bet ir keliose regioninėse savivaldybėse – tarp jų Anykščiuose, Molėtuose ir Ignalinoje. Pasak LNTPA prezidento Mindaugo Statulevičiaus, tai – ne atsitiktinumas, o ženklas, kad regionų rinka bręsta ir įgauna naują pagreitį.

„Regionuose matome akivaizdų suaktyvėjimą, tokie miestai kaip Molėtai, Tauragė ar Utena pritraukia gamybines investicijas ir kuria realias darbo vietas, o tai natūraliai augina ir gyvenamojo būsto poreikį. Žmonės nebenori kasdien važinėti 50 ar 100 kilometrų: jie ieško galimybės gyventi ten, kur dirba, kur infrastruktūra prieinama ranka, kur ritmas lėtesnis, bet patogus. Tai nėra laikinas efektas, tai rinkos brandos ženklas – pasiūlyti tinkamą gyvenimo kokybę artimoje, kultūriškai savitoje aplinkoje. Tuo labiau, kad Lietuva, skirtingai nuo Baltijos kaimynių, niekada nebuvo vieno didmiesčio valstybė, o mūsų stiprybė visuomet buvo gyvybingi regioniniai centrai. Šiandien būsto projektai, įsikuriantys šalia augančių pramonės ir paslaugų objektų, užtikrina, kad šis potencialas tik būtų dar labiau išnaudotas“, – sako M. Statulevičius.

Domisi ne tik būstu

Pasak sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo plėtros vadovo Arnoldo Antanavičiaus, prie didėjančio regionų patrauklumo prisidėjo ir pasikeitę gyventojų poreikiai.

„Lietuviai per pastaruosius kelerius metus akivaizdžiai pervertino, kas jiems svarbiausia gyvenamojoje aplinkoje. Vis dažniau renkamasi ne kvadratinį metrą, o tai, ką jis duoda: daugiau erdvės šeimai, daugiau gamtos, daugiau laiko sau, mažiau streso. Nuotolinis darbas išplėtė pasirinkimo laisvę ir leido žmonėms realiai įvertinti, kur jiems patogiau gyventi. Dėl to sprendimai tampa labiau orientuoti į gyvenimo kokybę, o ne į konkretų miestą ir tai tiesiogiai stiprina regionų patrauklumą“, – sako A. Antanavičius.

Anot jo, pokyčiai gyventojų elgsenoje neišvengiamai atsispindi ir investavimo sprendimuose. Regionai tampa įdomūs ne tik stambiesiems vystytojams – juose daugiau galimybių ima matyti ir smulkesni investuotojai, tarp jų sutelktinio finansavimo bendruomenė. Jei anksčiau regioniniai projektai dažniau buvo laikomi nišiniais, šiandien sprendimai dėl jų priimami remiantis realiais rinkos signalais.

„Vertinant regionus investavimo požiūriu, svarbiausia yra matyti, kaip vystosi pati vietovė. Jeigu gyventojų skaičius auga, atsiranda naujų darbo vietų, plečiasi paslaugų infrastruktūra ir nuosekliai didėja būsto paklausa, tai sudaro realų pagrindą vertinti regioną kaip perspektyvią rinką. Investuotojai sprendimus priima remdamiesi būtent tokiais duomenimis – jie ieško vietų, kur augimas išlieka nuoseklus ir paremtas realiais poreikiais. Todėl nenuostabu, kad šiandien daugiau dėmesio sulaukia ir mažesni miestai. Matome, kad šią dinamiką įvertina ir sutelktinio finansavimo investuotojai – jų susidomėjimas regioniniais projektais per pastaruosius metus taip pat aiškiai išaugo“, – sako A. Antanavičius.

Vienas iš lyderių – Molėtai

Augant tiek gyventojų susidomėjimui, tiek investuotojų aktyvumui, ryškėja ir savivaldybės, kuriose ši dinamika matoma ryškiausiai. Viena jų, pasak M. Statulevičiaus, Molėtai, kur per pastaruosius metus susiformavo itin palankios sąlygos stabiliai NT rinkos plėtrai.

„Molėtai šiandien išsiskiria tuo, kad čia sutampa keli esminiai veiksniai: patogi lokacija šalia Vilniaus, kryptingai gerinama infrastruktūra ir auganti vietos ekonomika. Per pastaruosius metus savivaldybė daug investavo į gyvenamuosius kvartalus, švietimo įstaigas, viešąsias erdves, sporto ir kultūros infrastruktūrą – tai kuria visai kitą gyvenimo kokybės lygį. Šie pokyčiai tiesiogiai atsispindi ir migracijos duomenyse: per kelerius metus į Molėtų rajoną atvyko daugiau kaip 2 tūkst. naujų gyventojų, tarp jų ir daug jaunų šeimų.

Matome ir tai, kad turizmo srautai išlieka dideli, o tai stiprina vietos verslą ir kuria papildomą paklausą būstui. Kartu daug dėmesio skiriame verslo aplinkai: ruošiame naujas pramonines teritorijas, plečiame komunikacijas, sudarome sąlygas naujų darbo vietų kūrimui. Visa tai lemia, kad Molėtai tampa ne tik rekreacine, bet ir nuolatinio gyvenimo bei investicijų traukos vieta“, – sako Molėtų rajono meras Saulius Jauneika.

Plėtrą Molėtuose iš arti stebintys NT projektų vystytojai patvirtina tas pačias tendencijas. Pasak Molėtuose vystomo mažaaukščių namų konversijos projekto „Molėtų Oazė“ vadovo Sauliaus Liudvinavičiaus, šiandien labai aiškiai matyti, ko ieško pirkėjai.

„Pirkėjų elgsena keičiasi – vis daugiau žmonių vertina ne tik patį būstą, bet ir tai, kokią kasdienę gyvenimo kokybę jis suteikia. Šiuolaikinis gyvenimo tempas yra itin greitas, laikas brangus ir jo nuolat trūksta, o išvykos į gamtą tampa dideliu ir varginančiu planu, kurį vis tenka nukelti kitiems kartams. Būtent todėl pirkėjai pradėjo ieškoti sprendimų, kad gamta būtų šalia kasdien, o ne tik savaitgaliais.

Toks pirkėjų poreikis pastebimai auga ir tai matome savo rezultatuose: pavyzdžiui, „Molėtų Oazėje“ jau esame pardavę apie 45 % būstų, nors projekto statybos bus baigtos tik 2026 m. trečią ketvirtį. Tai labai stiprus indikatorius, kad Lietuvoje formuojasi nauja gyvenimo kultūra – mažiau skubėjimo, daugiau kokybės. O mums, projekto vystytojams, tai yra patvirtinimas, kad einame teisinga kryptimi: leidžiančia žmogui rinktis subalansuotą gyvenimo stilių, kuriame atsiranda vietos sau, savo šeimai ir gamtai“, – sako S. Liudvinavičius.

Anot jo, Molėtus šiandien renkasi gana aiškios pirkėjų grupės. „Dažniausiai tai vilniečiai iš trijų skirtingų grupių: jaunos šeimos, ieškančios daugiau erdvės ir balanso tarp darbo bei gyvenimo; vyresni pirkėjai, ieškantys ramesnio ritmo; ir suaugę vaikai, perkantys būstą tėvams, kuriems svarbus saugumas ir patogi aplinka. Investuotojų dalis taip pat auga – nuomos pasiūlos Molėtuose trūksta, todėl nuomos grąža ir prognozuojamas turto vertės prieaugis lenkia didmiesčių rodiklius“, – pažymi jis.

Anot jo, Molėtus šiandien renkasi gana aiškios pirkėjų grupės. „Dažniausiai tai vilniečiai iš trijų skirtingų grupių: jaunos šeimos, siekiančios daugiau erdvės ir balanso tarp darbo bei gyvenimo; vyresni pirkėjai, ieškantys ramesnio ritmo; ir suaugusieji, perkantys būstą tėvams, kuriems svarbus saugumas ir patogi aplinka. Investuotojų dalis taip pat auga – nuomos pasiūlos Molėtuose trūksta, todėl grąžos logika čia šiandien yra aiškesnė nei kai kuriuose didmiesčiuose“, – pažymi jis.

Plačiau: https://www.vz.lt/investavimas-2025/2025/12/10/regionai-traukia-ir-nt-pirkejus-ir-investuotojus-didelis-demesys-vienai-savivaldybei-577914