Grįžti atgal

Profitus news Lietuvos įmonių pinigai nebeguli sąskaitose: atranda būdą, kaip laisvą kapitalą paversti pelnu

2026-04-01 02:00:00

INVESTAVIMAS

Lietuvos įmonių pinigai nebeguli sąskaitose: atranda būdą, kaip laisvą kapitalą paversti pelnu

Lietuvoje laisvasis kapitalas įmonėse ilgą laiką dažniausiai buvo vertinamas kaip likvidumo rezervas – lėšos, skirtos užtikrinti stabilumą, o ne generuoti papildomą grąžą. Vis dėlto pastaraisiais metais šis požiūris keičiasi – vis daugiau įmonių dalį sukauptų lėšų pradeda investuoti.

Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ ryšių su didžiaisiais investuotojais vadovas ir valdybos narys Aurimas Satkūnas sako, kad šį pokytį iš esmės paskatino tai, jog įmonės vis aiškiau pradėjo matyti sąskaitose laikomo kapitalo kainą.

„Jei anksčiau dominavo logika tiesiog sukaupti rezervą ir jo neliesti, šiandien įmonės vis dažniau aiškiai apsibrėžia būtiną likvidumo lygį veiklos stabilumui užtikrinti, o likusią dalį vertina kaip investuotiną kapitalą. Tam įtakos turi ir realios perkamosios galios pokyčiai – net ir kelių procentų infliacija ilgainiui mažina sąskaitose laikomo kapitalo vertę, todėl jis nekuria grąžos ir neprisideda prie įmonės finansinių rezultatų. Pavyzdžiui, esant 100 tūkst. eurų sumai, kelių procentų infliacija per metus gali „kainuoti“ kelis tūkstančius eurų perkamosios galios“, – sako A. Satkūnas.

„Profitus“ duomenimis, per dvejus metus aktyviai investuojančių įmonių skaičius beveik padvigubėjo, o jų valdomas portfelis išaugo daugiau nei dvigubai – nuo maždaug 5 mln. iki 13 mln. eurų. Šiuo metu platformoje investuoja 115 įmonių. Pasak A. Satkūno, didesnio kapitalo įmonių aktyvaus portfelio vidurkis siekia apie 350 tūkst. eurų, o didžiausias vienos įmonės portfelis – apie 1,8 mln. eurų.

WIDEN advokatų kontoros partnerė, Bankininkystės ir finansų grupės vadovė Aušra Brazauskienė tikina, kad aktyvesnis įmonių investavimas yra platesnės tendencijos dalis. Pasak jos, šį pokytį lemia tiek auganti kapitalo valdymo branda, tiek ir dabartinės ekonominės bei geopolitinės aplinkos poveikis.

„Aktyvesnis įmonių investavimas gali būti susijęs su palankia ekonomika, taip pat su geopolitine situacija. Iš savo patirties matome, kad įmonės, planavusios investicijas į plėtrą ar naujus projektus, šias investicijas pristabdo dėl ekonomikos svyravimų ar geopolitinės padėties. Tokiais atvejais atsiranda poreikis laikinai įdarbinti lėšas, todėl stebime investicijas į trumpalaikius projektus, pavyzdžiui, skolinimą per sutelktinio finansavimo platformas ar skolinimą projektų vystytojams per vadinamąsias „bridge finance loans“, – sako A. Brazauskienė.

Nuo rezervo prie investavimo

Aktyvesnis kapitalo valdymas keičia ne tik požiūrį į lėšas, bet ir jų vaidmenį įmonėje. Pasak A. Satkūno, įmonės sprendimo investuoti naudą dažnai pastebi gana greitai – pradėjus įdarbinti lėšas, atsiranda papildomos pajamos, o ilgainiui keičiasi ir pats kapitalo vaidmuo.

„Kai pelnas paliekamas įmonėje ir reinvestuojamas, pirmiausia tai atsispindi papildomose pajamose, tačiau ilgainiui pradeda veikti ir didesnės kapitalo bazės efektas – grąža generuojama nuo vis didesnės sumos, todėl kapitalas auga sparčiau nei tuo atveju, kai jis tiesiog laikomas arba iš karto išsiimamas. Tai gerai iliustruoja ir paprasti skaičiai: pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų, esant apie 10 proc. metinei grąžai ir reinvestuojant pelną, per penkerius metus galėtų išaugti iki maždaug 160 tūkst. eurų, nors konkretus rezultatas priklauso nuo pasirinktų sprendimų ir jų rizikos.

Toks modelis įmonėms suteikia ir daugiau lankstumo – dividendai apmokestinami tik jų išmokėjimo momentu, todėl galima lanksčiau planuoti, kada ir kaip naudoti sukauptą kapitalą. Be to, toks kapitalo valdymas leidžia nuosekliau planuoti finansinius rezultatus ilgesniu laikotarpiu, todėl įmonėms tampa vis patrauklesnis“, – sako A. Satkūnas.

Augant investicijų mastui, įmonėms vis svarbiau tampa ne tik galima grąža, bet ir tai, kiek grąžos lieka po mokesčių. Nors fiziniams asmenims nuo 2025 m. atsiradusi investicinė sąskaita leidžia lankščiau valdyti mokesčius, įmonės vis dar turi platesnes galimybes.

„Su investavimu susijusios išlaidos gali būti įtraukiamos į sąnaudas ir taip mažinti apmokestinamąjį pelną, o nuostoliai – perkeliami į ateinančius laikotarpius. Tai leidžia įmonėms ne tik planuoti pinigų srautus, bet ir efektyviau valdyti mokestinę naštą ilgesniu laikotarpiu.

Papildomą poveikį daro ir taikomi pelno mokesčio tarifai. Mažesnėms įmonėms, turinčioms iki 10 darbuotojų ir neviršijančioms 300 tūkst. eurų metinių pajamų, taip pat taikomas lengvatinis 7 proc. pelno mokesčio tarifas, o tam tikrais atvejais veiklos pradžioje – ir 0 proc. Tuo metu fiziniams asmenims taikoma sistema išlieka progresinė – didėjant pajamoms, didėja ir taikomas tarifas, kuris gali siekti iki 32 proc., o išlaidų atskaitymo galimybės yra labiau ribotos“, – sako A. Satkūnas.

Ieško paprastesnių sprendimų

Tiesa, specialistas pastebi, kad investuoti pasirinkusioms įmonėms vis svarbesnis tampa ne tik rezultatas, bet ir tai, kaip kapitalas valdomas kasdien.

„Verslui svarbu ne tik pati grąža, bet ir tai, kiek laiko bei dėmesio reikalaus pats investavimo procesas – ar jis bus prognozuojamas ir aiškus, ar taps papildoma valdymo funkcija. Taip pat svarbu, kaip aiškiai galima suprasti, kas vyks su kapitalu laikui bėgant, kada jis grįš, kokia investicijos trukmė, kokie galimi scenarijai. Dėl to įmonės linksta prie sprendimų, kurie turi apibrėžtą struktūrą ir leidžia planuoti“, – sako A. Satkūnas.

Būtent dėl šių priežasčių, eksperto teigimu, įmonės vis dažniau ieško sprendimų, kurie leidžia šiuos principus įgyvendinti paprastai.

„Matome, kad įmonės, kurios nori įdarbinti kapitalą, bet kartu išlaikyti aiškų pinigų srautų planavimą, dažniau renkasi struktūruotus sprendimus. Viena iš tokių krypčių – sutelktinis finansavimas, įskaitant tokias platformas kaip „Profitus“, per kurias įmonės gali struktūruotai įdarbinti kapitalą. Esminis dalykas čia yra tai, kad investicijos dažniausiai turi iš anksto apibrėžtą terminą ir grąžinimo logiką, todėl įmonė gali gana tiksliai planuoti, kada kapitalas sugrįš ir kaip jis bus panaudotas toliau. Be to, investicijas galima paskirstyti per kelis projektus, o tai leidžia sumažinti vieno sprendimo įtaką visam portfeliui“, – sako A. Satkūnas.

Rezultate įmonė gali priimti investicinį sprendimą neperimdama turto valdymo funkcijų – nereikia spręsti nei priežiūros, nei administravimo klausimų, todėl investavimas išlieka suderinamas su pagrindine veikla“, – sako A. Satkūnas.

Svarbiausia – disciplina

Ekspertas pabrėžia, didžiausią naudą įmonėms duoda aiškiai struktūruotas ir nuoseklus kapitalo valdymas – svarbu ne tik pati investavimo kryptis, bet ir tai, kaip ji integruojama į kasdienį finansų valdymą. Ilgalaikį rezultatą lemia ne pavieniai sprendimai, o nuoseklumas.

„Didžiausią efektą duoda ne pavienės investicijos, o nuoseklus kapitalo įdarbinimas ir reinvestavimas. Kai tai daroma sistemingai, atsiranda sudėtinio augimo efektas, kuris ilgainiui leidžia reikšmingai padidinti kapitalą“, – aiškina jis.

Skaitykite daugiau: https://www.vz.lt/investavimas-2026/2026/04/01/lietuvos-imoniu-pinigai-nebeguli-saskaitose-atranda-buda-kaip-laisva-kapitala-paversti-pelnu-582804

background