Grįžti atgal

Profitus news Išvestinės finansinės priemonės: kas tai?

2024-10-31 08:30:00

INVESTAVIMAS

Išvestinės finansinės priemonės: kas tai?

Atsakyti į klausimą „išvestinės finansinės priemonės – kas tai?“ nėra sunku – išvestinės finansinės priemonės – tai įvairūs finansiniai instrumentai, kurių vertė arba kaina gali kisti dėl susijusių prekių arba vertybinių popierių kainos, valiutos kursų, palūkanų normos, biržos indeksų, kreditingumo vertinimo ar kitų elementų kitimų. Išvestinės finansinės priemonės tai yra tos finansinės priemonės, iš kurių atsiranda finansinis turtas ar įsipareigojimas, kurioms reikia mažesnių arba išvis nereikia jokių pradinių investicijų. Ar žinote, kokie yra jų tipai, kada ir kaip jos naudojamos, kaip jos turėtų atsispindėti finansinėse ataskaitose ir kokios jų galimos rizikos? Jei bent į vieną klausimą atsakyti nepavyko, tuomet kviečiame skaityti toliau ir sužinoti daugiau apie išvestines finansines priemones.

Išvestinių finansinių priemonių tipai

Išvestinės finansinės priemonės yra lyg sutartis tarp dviejų ar daugiau šalių, kurios kaina priklauso nuo pagrindinio elemento kainos svyravimo. Šios priemonės paprastai yra perkamos per tarpininką: brokerį, įvairias platformas, agentūras. Išvestinės finansinės priemonės Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, itin paklausios ne tik tarp fizinių, bet ir tarp juridinių asmenų: bankų, korporacijų, draudimo fondų. Visas priemones galima suskirstyti į dvi didesnes kategorijas: tas, kuriomis prekiaujama biržoje ir tas, kuriomis biržoje neprekiaujama. Visos jos dar skirstomos į keturis pagrindinius tipus: ateities sandorius, pasirinkimo sandorius, apsikeitimo sandorius ir išankstinius sandorius.

  1. Ateities sandoriai – tai tokio tipo sandoriai, kai sudaroma sutartis ateityje, konkrečią numatytą dieną, pirkėjui įsigyti turtą už iš anksto nustatytą kainą. Dažniausiai tokius sandorius sudaro ūkininkai, kalnakasiai ir kiti žaliavų gavėjai, norintys sumažinti riziką ar padidinti pelną kurį gaus ateityje už savo produktą.

  2. Pasirinkimo sandoriai – į ateities sandorius panašūs tuo, kad susitariama konkreti suma, už kurią turtas gali būti parduotas. Skirtumas tas, kad pirkėjas čia turi teisę, o ne įsipareigojimą įsigyti konkretų turtą sutartam terminui.

  3. Apsikeitimo sandoriai (CFD) – tai susitarimas tarp dviejų šalių keistis tam tikro pagrindinio aktyvo kainos skirtumu. Ši priemonė gali nešti naudą tiek padidėjus, tiek sumažėjus kainai: jei manoma, kad kaina padidės, prekiautojas pirks, o jei mano, kad sumažės – parduos.

  4. Išankstiniai sandoriai – tai išankstinis sandoris, įpareigojantis pirkėją pirkti turtą iš anksto numatytą dieną už numatytą kainą. Dažniausiai šiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis naudojasi bendrovės, siekiančios apsidrausti nuo palūkanų normų ir valiutų svyravimo rizikos.

Visi šie išvestinių finansinių priemonių tipai, nors ir skirtingi, orientuoti į tuos pačius rezultatus: apsisaugoti nuo rizikos, spėlioti būsimą turto kryptį, sukurti pajamas.

Kada naudojamos išvestinės finansinės priemonės?

Išvestinės finansinės priemonės Lietuvoje naudojamos keliais skirtingais tikslais. Pirmas tikslas – suvaldyti investicijų rizikas. Pavyzdžiui, norint apsisaugoti nuo kintančių palūkanų normų bei nenuspėjamų rezultatų žmonės dažnai renkasi investicinius instrumentus su fiksuotomis metinėmis palūkanomis, pavyzdžiui investuoti į profitus.lt platformą, kurioje investuotojai gali pasinaudoti finansinėmis priemonėmis ir apsisaugoti nuo kintančių palūkanų ar daugelio kitų rizikų, nes čia gali investuoti gaudami fiksuotą grąžą, kuri nepriklauso nuo rinkos sąlygų - investuotojas iš karto žino, kokią grąžą gaus laikotarpio pabaigoje. Investuoti čia galima ir siekiant kito tikslo – padidinti turto vertę, siekti pelno. Tokiam tikslui įgyvendinti išvestinės finansinės priemonės yra išties geras ir efektyvus sprendimas. Trečias aspektas, kada naudojamos išvestinės finansinės priemonės – diversifikacija. Tai yra siekiant išskaidyti savo investicijas ir taip sumažinti jų riziką.

Kaip naudojamos išvestinės finansinės priemonės?

Kaip jau minėjome anksčiau, išvestinės finansinės priemonės Lietuvoje dažniausiai naudojamos kaip tam tikro turto draudimas, galimybė papildomai užsidirbti ar padidinti turimo turto vertę.

Išvestinės finansinės priemonės kaip siekis apsaugoti, apdrausti savo turtą nuo kainų pokyčių gali padėti išvengti kainų svyravimų, sušvelninti nepalankiai judančias kainas. Galimybė atidaryti trumpas pozicijas (tai yra tokia finansinė priemonė, kurios paprastai pirkėjas neturi ir nevaldo, tai veikiau skolintų aktyvų pardavimas), lemia galimybę uždirbti net ir tada, jei kaina krinta.

Išvestinė finansinė priemonė kaip spekuliacija. Tai yra siekis uždirbti taip vadinamojoje meškų rinkoje. Šių išvestinių finansinių priemonių esmė – prekiautojui tikintis, kad rinka smuks, atidaryti trumpą poziciją.

Šios finansinės priemonės naudojamos ir kaip siekis padidinti pajamas. Ko gero, tai yra vienas rizikingesnių variantų, ypač, kai yra pasitelkiama galimybė naudoti svertą, t. y. investuotojams ir prekiautojams nemokėti visos pozicijos vertės, tik tam tikrą jos dalį (maržą) galima išties gausiai padidinti savo pajamas. Taip net ir iš nedidelių investicijų galima gauti didesnę grąžą. Visgi, jei rinkoje vyks priešingas nei numatyta judėjimas, rizikuojama susidurti ir su dideliais nuostoliais, nes investuojama ne tik savo pinigai, bet ir paskolinti. Todėl tokiais veiksmais nerekomenduojame užsiimti, neverta siekti greito praturtėjimo bei greitos didelės grąžos, rizikuojant prarasti savo kapitalą.

Išvestinių finansinių priemonių pavyzdžiai

Išvestinių finansinių priemonių pagrindiniu aktyvu gali būti įvairios valiutos, akcijos, obligacijos, akcijų indeksai, minėtos žaliavos, kriptovaliutos. Visi šie aktyvai išvestinėse finansinėse priemonėse įsigyjami paprastai per brokerius. Bet kuri išvestinė finansinė priemonė gali būti kintančios vertės. Vertė dažniausiai kinta dėl pagrindinio aktyvo, t. y. kintamojo kainos svyravimo, taip pat dėl prekių kiekio, akcijų skaičiaus, valiutos kurso, palūkanų normos ir pan. Visgi kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, vykdant apsikeitimo sandorį, vertė yra fiksuota. Ko gero, įdomu, kokie galėtų būti išvestinės finansinės priemonės pavyzdžiai. Toliau pateiksime jums kelis išvestinių finansinių priemonių pavyzdžius.

Išankstinio sandorio pavyzdys

Įmonė „A“ nusprendžia iš įmonės „B“ po penkerių metų įsigyti prekių ir paslaugų už 100 000 dolerių, tačiau įmonės „A“ finansinių ataskaitų valiuta – euras. Siekdama sumažinti galimas valiutos kurso rizikas įmonė „A“ su konkrečiu banku sudaro išankstinį valiutos pirkimo sandorį, kuriame įmonė „A“ pasižada po penkerių metų, konkrečią dieną, pirkti iš banko 100 000 dolerių susitartu santykiu. Nors sandoris sudaromas šiandien, įmonė „A“ bankui mokės sutartą sumą tik po penkerių metų.

Ateities sandorio pavyzdys

Ūkininkas Jonas rugpjūtį planuoja nuimti ne mažesnį, kaip 100 tonų kviečių derlių ir jį visą parduoti. Sausio mėnesį kaina supirkimo rinkoje – 200 eurų už toną, tad ūkininkas Jonas, tikėdamasis, kad kaina atėjus sezonui kris, dar sausį įsigyja 100 tonų kviečių pardavimo ateities sandorį, kurio vertė – 20 000 eurų (200 eurų už toną). Nuėmus derlių ir atėjus sutartam laikui ūkininkas savo derlių parduoda už 200 eur. / toną. Šis sandoris Jonui atnešė pelną, mat tuo metu, kai ūkininkas vežė grūdus į grūdų pirkimo įmonę, siūloma kaina buvo nukritusi iki 180 eurų.

Apsikeitimo sandorio pavyzdys

Įmonė „A“ 2024 m. sausio 1 d. sudarė trims metams su įmone „B“ apsikeitimo palūkanų normomis sandorį. Sutartyje nurodyta, kad įmonė „A“ skolinasi iš įmonės „B“ 100 000 eurų su 3 procentų palūkanomis, o įmonė „B“ skolinasi tokią pačią sumą su kintama palūkanų norma. Sutartyje pažymėta, kad skolinamų pinigų įmonės viena kitai neperves, o praėjus 3 metams, jei kintamosios palūkanų normos bus didesnės už pastovias (3 procentus), tuomet įmonė „B“ mokės įmonei „A“ palūkanų skirtumą, o jei pastovios palūkanos (3 proc.) bus didesnės už kintamas, tuomet atvirkščiai – įmonė „A“ mokės palūkanų skirtumą įmonei „B“.

Pasirinkimo sandorio pavyzdys

Įmonė „A“ sudaro su konkrečiu banku pirkimo pasirinkimo sandorį, kad 2030 metais, sausio 1 d. įmonė „A“ galės pirkti 100 000 dolerių už 112 750 eurų. Atėjus minėtai dienai įmonė „A“ gali pirkti dolerius už sutartyje nurodytą sumą arba, pavyzdžiui, nukritus kainai, pasinaudoti sutartimi ir įsigyti tą pačią sumą pigiau, o jei kaina pakils ir bus didesnė nei nurodyta sandoryje, įmonė „A“ turės teisę įsigyti dolerius už iš anksto sutartą sumą.

Išvestinės finansinės priemonės apskaitoje

Apskaitoje bet koks turtas iš išvestinių finansinių priemonių taip pat turi atsispindėti. Bendrieji apskaitos principai nurodo, kad turtą arba įsipareigojimus įmonės privalo nurodyti tik tada, kai jie atitinka pripažinimo apskaitoje požymius arba galima pagrįstai įrodyti, kad įsipareigojimams vykdyti bus naudojamas įmonės turtas. Iš išvestinių finansinių priemonių atsiradusį turtą ar finansinius įsipareigojimus apskaitoje reikėtų registruoti vadovaujantis tokiais pat principais, kaip ir įgijus finansinį turtą ar įsipareigojimus iš paprastų finansinių priemonių. Jei sutartis sudaroma tvirtinant ateities sandorį, tai nesuteikia dar teisės turtą ar įsipareigojimą registruoti finansinėje ataskaitoje. Vadinasi, išvestinės finansinės priemonės apskaitoje turėtų atsirasti tik tada, kai įvykdomas sandoris ar įsipareigojimas.

Išvestinių finansinių priemonių rizika

Išvestinės finansinės priemonės, kaip ir bet kokios kitos investicijos, gali būti daugiau ar mažiau rizikingos. Rizikos dydis dažniausiai tiesiogiai susijęs su pagrindinio aktyvo svyravimu, pokyčiais biržose, rinkos svyravimais, ar net įvykiais pasaulyje. Visgi, siekiant kuo geriau valdyti galimas rizikas visuomet rekomenduojame diversifikuoti savo investicijas. Tai yra pasirinktą investuoti sumą išskaidyti ir investuoti ne į vieną, bet į kelias sritis. Pavyzdžiui, vienas iš variantų – investuoti į sutelktinio skolinimosi platformas, į akcijas biržose ar kitas išvestines finansines priemones.

background