Gediminas Kvietkauskas apie supykdžiusį pokalbį, kuris nuvedė į milijonus: jaučiausi neįvertintas

Žemės ūkio technikos prekybos įmonės „East West Agro“ įkūrėjas ir vadovas Gediminas Kvietkauskas šiandien vadovauja bendrovei, kuri užima lyderės pozicijas Lietuvoje. Iš šalies tai gali atrodyti kaip svajonės išsipildymas, tačiau pats verslininkas sako – jo istorija prasidėjo ne taip jau romantiškai. Griebtis verslo jį paskatino lemtingas pokalbis, pasibaigęs ne taip, kaip tikėtasi.

Į verslą – ne iš svajonės

Apie karjeros momentą, kuris tapo lūžiu, G. Kvietkauskas atvirai kalbėjo tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“ su sutelktinio investavimo platformos „Profitus“ rinkodaros vadove Migle Grybiniene. Jis neslepia – niekada gyvenime net nesvajojo, kad kada nors vadovaus milžiniškai bendrovei.

„Tiesą sakant, aš niekada negalvojau, kad turėsiu savo verslą ar būsiu verslininkas. Nebuvo jokio plano, tiesiog tuo metu dirbau samdomą darbą ir įvyko pokalbis su mano tuometiniu vadovu dėl atlyginimo kėlimo. Jaučiausi nepakankamai įvertintas, nors maniau, kad galėčiau toje įmonėje padaryti gerą karjerą. Bet man atlyginimo taip ir nepakėlė ir ačiū Dievui, kad nepakėlė, nes tada mintis pasisuko visai kita kryptimi“, – dvidešimtmetį skaičiuojančios veiklos pradžią prisimena G. Kvietkauskas.

Tiesa, anot verslininko, sprendimas pradėti veiklą toli gražu nebuvo emocionalus šuolis į nežinomybę – tai buvo pragmatiškas žingsnis, rašoma spaudos pranešime.

„Buvo kontaktų, kur įsigyti atsargines dalis, kolega turėjo kontaktų, kur jas parduoti. Ir pati pradžia buvo labai paprasta: kažkur nuperkame, kažkur parduodame. Tai mums ir sekėsi“, – sako jis.

Be jokios abejonės, per beveik du dešimtmečius versle G. Kvietkauskui netrūko ne tik pergalingų akimirkų, bet ir iššūkių. Ir nors daugelis verslų didžiausiu išbandymu įvardija 2008-ųjų krizę, jis sako, kad jų istorijoje skaudžiausia pamoka atėjo gerokai vėliau – 2019 metais.

„2017 metai žemės ūkyje nutiko stichinės liūtys, tada, 2018 metais stichinės sausros vėlgi derliai blogi. Na ir tokiems kačiukams kaip mes atrodė, kad jau du metai iš eilės blogi, ta, turbūt artėja vis tiek vakuumas, rinka turi užsipildyti anksčiau ar vėliau ir jau 2019 bus tas sprogimas. Na, tai ne, nebuvo taip. Tada mums ir buvo krizė, per kurią reikėjo mokytis“, – sako G. Kvietkauskas.

Laidoje G. Kvietkauskas pasakojo, kad po 2019-ųjų krizės pradėjo visai kitaip vertinti tai, ką versle įprasta vadinti „saugikliais“, tačiau verslų itin mėgstamą finansinę saugumo „pagalvę“ jis vis vien vadina tik butaforiniu dalyku.

Svarbiausia išmokyti rinktis

Nors apie verslą G. Kvietkauskas kalba ramiai ir be dramatizavimo, pokalbiui pasisukus apie vaikus tonas natūraliai sušvelnėja – čia jis pirmiausia tėtis. Gediminas atvirauja, kad finansinis ugdymas jo šeimoje nėra savaime suprantamas dalykas. Anot jo, geriausios finansinės pamokos vaikams ateina tada, kai tėvai leidžia jiems patiems priimti sprendimus, net jei tie sprendimai kainuoja ir nervų, ir pinigų.

„Buvo toks epizodas Šveicarijoje – sūnus nusipirko pigų laikrodį, sugedo per kelias dienas. Tada iš savų pinigų nusipirko geresnį. Tai buvo pamoka apie vertę ir kainą. Buvo ir kita situacija, kai pats išrinkau vaikams monitorius, nes norėjau greičiau, o gavau moralą, nes jiems svarbus pats pasirinkimo procesas. Supratau, kad reikia leisti vaikams rinktis. Balansas tarp „duoti viską“ ir „palikti troškulį“ sudėtingas. Trumpiausias kelias visada yra duoti, bet reikia kalbėtis, aiškinti, leisti patiems spręsti“, – apie vaikams diegiamas vertybes sako jis.

Pasakė, kodėl renkasi Kauną

Nuo vaikų ir kasdienių pamokų pokalbis natūraliai pakrypsta į kitą dalyką, kurį tėvai paprastai apsvarsto labai praktiškai – į aplinką, kurioje tie vaikai auga. G. Kvietkauskas neslepia: jam svarbus miesto ritmas ir jausmas, kad esi „savo vietoje“, todėl, nors galėtų rinktis gyventi bet kur, jis lieka Kaune.

„Kaune gyventi gera. Man Vilnius, pavyzdžiui, nepatinka. Kaunas man jaukesnis, nes čia namai ir mažiau šurmulio. Nors turiu pripažinti, kad kamščiai Kaune dabar jau didesni nei Vilniuje, bet tikiu, kad Kaunas turi daug potencialo. Kaunas yra pramonės miestas, čia dar daug galimybių augti, o augant pramonei reikia darbuotojų, plečiasi miestas. Aš matau Kauną augantį“, – šypsosi jis ir pasidžiaugia, kad per pastarąjį dešimtmetį Kaunas tapo beveik neatpažįstamas.

Paklaustas, kas mieste ateityje galėtų paskatinti dar vieną ryškų proveržį, G. Kvietkauskas nė nesusimąsto. Jis prisimena, kaip vienas didelis sporto renginys jau buvo pakeitęs Kauną, o panašaus masto impulsas, jo įsitikinimu, miestui praverstų ir vėl.

„Jeigu kalbėtume apie dešimties metų perspektyvą – pasaulio krepšinio čempionatas Kaune būtų didžiulis postūmis. Galime prisiminti: 2011 metais vyko Europos čempionatas, pastatyta arena. Aš tuo metu gyvenau šalia arenos ir puikiai atsimenu, koks buvo Kaunas. Nebuvo kur nueiti – pora barų, pora klubų, viskas. Europos čempionatas iš esmės pakeitė Kauną – atsirado restoranų, viešbučių, visa ekosistema… Reikėjo aptarnauti didelį kiekį žmonių per trumpą laiką, visi iš to uždirbo. Toks renginys duoda miestui impulsą, bet man svarbu viena – nenoriu, kad Kaunas būtų privatizuotas. Noriu, kad miestas būtų vystomas skaidriai ir atsakingai“, – pabrėžia verslininkas.

Apie verslo sprendimus, finansines klaidas, šeimos pinigų planavimą ir tai, kodėl saugumo „pagalvė“ versle dažnai tėra iliuzija – „YouTube“ tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“.

Skaitykite plačiau: https://www.delfi.lt/veidai/zmones/gediminas-kvietkauskas-apie-supykdziusi-pokalbi-kuris-nuvede-i-milijonus-jauciausi-neivertintas-120215302