Europos Centrinis Bankas antrą kartą šiemet padidino bazines palūkanų normas. Ekonomistų teigimu, tai – signalas, kad grįžta brangių paskolų metas, ir tai pajus net ir jų neturintys. Ekonomikai tai gali pranašauti stagnaciją. Be to, neaišku, ar didesnės palūkanos tikrai pristabdys infliaciją.

Statybų gausa mieste – vienas iš rodiklių, ar gyvenimas gerėja, ar jau pasuko priešinga linkme.

Gausiai stato, kai gausiai perka.

Bet būsto paklausą lemia ir tai, kiek pinigų žmogus turės atiduoti už paskolą. Europos Centrinio Banko valdyba nusprendė, kad nuo šiol – jau daugiau.

Bazines palūkanų normas padidino ketvirčiu procentinio punkto iki 2,5 proc.

Prie šio skaičiaus dar prisideda banko uždarbis – marža.

Taigi kas mėnesį iš kišenės papildomai – kelios dešimtys eurų.

„Turinčiam paskolą išauga einamosios sąnaudos, išlaidos. Jeigu kalbėtume apie tuos žmones, kurie vis dar svarsto imti naują paskolą, jie turi galvot apie didesnę įmoką, kuri jų laukia, arba net didesnį įnašo kiekį“, – komentuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų profesorius Rytis Krušinskas.

„Žinutė yra tokia su neigiamu atspalviu. Ta prasme, kad žmonės visai neseniai prisimena, kokia rinka buvo, kai EURIBOR siekė 4 procentus. Dabar mes, aišku, einame dar ne iki to skaičiaus, bet kryptis gana aiški“, – teigia „Profitus“ verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius.

4 proc. palūkanos buvo 2023–2024 metais.

Būsto paskolą Lietuvoje turi kas šeštas namų ūkis. Bet palūkanų pokytį pajus ne tik jie.

Didėjant palūkanoms, brangsta ir kitos paskolos. Pavyzdžiui, ūgteli suma, mokama už mašinos lizingą.

Brangiau skolintis tampa ir verslui.

„Tai, aišku, bus aktualu ir verslui. Verslui, kuris skolinasi plėtrai, skolinasi augimui. Tai, matyt, irgi bus įskaičiuota į paslaugų kainas ilguoju laikotarpiu“, – kalba Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Ekonomistas R. Krušinskas sako: kai brangiau skolintis, verslai keičia planus. Gali peržiūrėti algų kėlimą darbuotojams ar pristabdyti investicijas, nes pailgėja laikas, per kiek jos atsipirks.

„Per pastaruosius 5–6 metus mes turėjome ir pakilimų, ir nuosmukių. Bet bendruoju atveju rinkai tai jau yra signalas, kad vėl mes pradedame lipti į tą kalną, kai gyvenimas, paskolos, pasiskolinti pinigai brangsta“, – teigia jis.

Europos Centrinis Bankas sprendimą kelti palūkanas grindžia tuo, kad jau būtina stabdyti infliacijos augimą. Metinė infliacija euro zonoje – perkopusi 3 proc.

„Euro zonoje vidutinė infliacija rugpjūčio mėnesį – 3,3 proc. Lietuvoje – 6. Aš vis dar grįžtu prie to skaičiaus. Ir jis yra šiek tiek neraminantis, nes tas dvigubos infliacijos dydis – jis sako, kad mes vėl kylame į tą kalną, bet kylame sparčiau“, – sako R. Krušinskas.

Tai reiškia, lietuvių perkamoji galia menksta sparčiau nei kitų europiečių.

Ekonomikai tai esą – ne stagnacija, bet žinia – prasta.

Kylant palūkanoms, ir valstybei irgi reikia daugiau pinigų.

Pernai skolai padengti skirti 500 milijonų eurų. Šiemet suplanuota 700 milijonų eurų, o kitąmet jau reikės milijardo.

Palūkanų kilimui gali būti – ne pabaiga.

„Europos Centrinis Bankas šiemet turėtų rinktis dar du kartus – spalį ir gruodį. Ką nuspręs, klausimas. Lietuvos banko vadovo prognozė – kad palūkanas veikiausiai dar kartą padidins.

Rinkų lūkestis, kad palūkanos padidės iki 3 proc. Tik ar banko pastangos taip suvaldyti infliaciją suveiks – esą klausimas.

Nafta jau pasiekė šimto dolerių kainą. Pabrango elektra, dujos.

Turto rinkos ekspertas A. Antanavičius sako, kad prieš porą metų infliaciją sumažino visai ne banko sprendimas.

„Normalizuotis pradėjo tik tada, kai geopolitinėje situacijoje atsirado kažkokių sprendimų, tiekimo grandinės buvo išspręstos, kai persiorientavo prekybos srautai. Rinkos susitvarkė. Nuslūgo infliacija ir tada ECB buvo laisvas mažinti palūkanų normas. Tai šiuo atveju gali būt kažkas panašaus“, – mano „Profitus“ verslo plėtros vadovas A. Antanavičius.

Bet dėl didėjančių palūkanų yra ir dvi geros žinios. Viena – dėl būsto kainų.

„Kas gali nutikti dabar, kylant EURIBOR`ui, – tai, kad kainų augimas bus nebe dviženklis, o vienženklis“, – teigia A. Antanavičius.

Kita gera žinia – turintiems santaupų. Bankai turėtų kilstelėti indėlių palūkanas.

Straipsnio nuoroda: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3048468/ekonomistai-grizta-brangiu-paskolu-metas-ir-tai-pajus-net-ir-ju-neturintieji