Bankininkai skelbė, kad Lietuvoje būsto įperkamumas siekia Stokholmo, Londono ar Paryžiaus lygį. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinį atlyginimą gaunančiam žmogui reikia net devynių metų, tam, kad sukauptų pradiniam įnašui. Tiesa, kitais metais pirkėjų laukia palengvinimas – pradinis įnašas mažės.

Viename naujame daugiabučių kvartale jau sumuštas pardavimų rekordas – 24 butai per 24 valandas.

Praėjusį mėnesį Vilniuje parduota beveik 600 butų – po 20 butų kasdien.

„Įprasta, kad pardavimai siektų apie 300-400 būtų per mėnesį Vilniuje. Dabar jau kelintas mėnuo fiksuojame virš 500- 600 pardavimų“, – dalijosi „Profitus“ verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius.

Tiesa, kyla klausima, kodėl gyventojai taip skuba pirkti nuosavą būstą?

„Turime pensijų pakopos pinigus. Lietuvos bankas mažina pradinį įnašą, tad bandoma įšokti į nuvažiuojantį traukinį“, – aiškino „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Rinka profesionalai indikuoja – būstų kainos didės“, – teigė „Omberg Group“ komercijos direktorė Judita Gedutienė.

Tačiau būsto kainos šiemet jau smarkiai šovė į viršų. Vilniuje būstas brango apie 11 proc., Kaune ir Klaipėdoje virš 15 proc.

„Per paskutinius penkis metus, vidutinis atlyginimas augo 70 proc., būsto kainos taip pat augo 70 proc.“ – tvirtino „Swedbank“ vyr. ekonomistė Greta Ilekytė.

Todėl nuosavas būstas daugeliui sunkiau įperkamas, o ypač jaunoms šeimoms ir į sostinę atvykstantiems gyventojams.

„Vidutines pajamas gaunantis gyventojas gali įsigyti būstą, tačiau daug kvadratų neįsigis“, – komentavo Ž. Mauricas.

Negana to, būsto kainos Vilniuje artėja prie didžiųjų Europos sostinių: Stokholmo, Londono ar Paryžiaus.

„Šis rodiklis, lyginant Europos Sąjungos kontekste, vienas prastesnių. Jis net prastesnis nei Skandinavijos šalių sostinėse, kurios garsėja brangiais būstais“, – pasakojo Ž. Mauricas.

„Šiuo metu Vilniuje galimybės – 64 kvadratiniai metrai, Klaipėdoje ir Kaune – apie 90 kvadratinių metrų“, – teigė G. Ilekytė.

Tiesa, iki įsigijimo reikės ilgai ir sunkiai taupyti. Štai Vilniuje vidutinį atlyginimą gaunančiam žmogui reikia net devynerių metų, kad sukauptų pradiniam įnašui. Kaune – 7 metų, Klaipėdoje – 6, o Šiauliuose – 4. Be to, erdvesnio, 90 kvadratinių metrų buto taupymo laikotarpiai dar labiau išsitęsia.

„Reikėtų 12 metinių pajamų, kai toks standartas Vakarų šalyse yra 5 metai“, – neslėpė ekonomistas.

Tačiau tiems, kas kitais metais įsigys pirmąjį būstą, galės sukaupti ne 15, o 10 proc. pradinį įnašą.

„Nežinau, kurioje vietoje gavosi palengvinimas. Tikriausiai tai žibalo įpylimas į laužą“, – komentavo A. Antanavičius.

Anot ekspertų, mažesnis pradinis įnašas problemos neišspręs, nes pardavėjai sumąstė dar labiau kelti kainas.

„Nuo gruodžio 1 d. jau esame pakoregavę kainas, nebetaikome nuolaidų, o nuo sausio 1 d. peržiūrėsime kainodarą“, – tikino J. Gedutienė.

Specialistai teigė, kad problema spręsis tik tada, kuomet gyventojai turės iš ko rinktis. Statytojai savo ruožtu tikino, kad terminai ilgėja, tad pastatyti naujų būstų greičiau negali.

„Matome, kad kiti rinkos žaidėjai susidurs su iššūkiais ir pasiūla mažės“, – tvirtino J. Gedutienė.

„Užsienyje, kai savivaldybės ar valdžia imasi tam tikrų projektų, įgyvendina municipalinį būstą arba palengvina būsto plėtrą vystytojams – tai būtų pasiūlos didinimo pavyzdžiai“, – aiškino A. Antanavičius.

Pasak bankininkų, kitais metais būstai brangs panašiai kaip šiemet – dviženkliu tempu.

Skaitykite daugiau čia: https://lnk.lt/straipsniai/351262