2025-09-22 06:00:00
INVESTAVIMAS
Atsakė, ką daryti su sukauptais pensijų pinigais: daugelis apie tai nepagalvoja
Kitąmet laukiantys pensijų kaupimo pokyčiai ir toliau kelia nemažai diskusijų. Specialistai pabrėžia, kad permainos turės neišvengiamų pasekmių. Vieni kalba apie tai, kad gyventojai gaus daugiau pasirinkimo laisvės ir galės patys nuspręsti, kaip panaudoti savo pinigus, kiti atkreipia dėmesį, kad ši „laisvė“ iš tikrųjų gali reikšti mažesnes pensijas ateityje ir dar didesnę finansinę riziką.
Kol reformą pasiūlę politikai ramina visuomenę
kalbėdami apie didesnę laisvę patiems spręsti, ką daryti su sukauptais
pinigais, ekonomistai neslepia, kad toks sprendimas gali tik dar labiau
pabloginti situaciją ateityje.
Jų teigimu, dalies lėšų atsiėmimas ar visiškas
pasitraukimas iš sistemos trumpuoju laikotarpiu galbūt palengvins kai kurių
gyventojų kasdienes problemas, tačiau ilgainiui sukels rimtų finansinių iššūkių
būsimiems pensininkams.
Vis dažniau akcentuojama, kad demografinės
tendencijos Lietuvoje yra vienos prasčiausių visoje Europos Sąjungoje –
dirbančiųjų, galinčių išlaikyti pensininkus, skaičius sparčiai mažės. Todėl,
pasak ekspertų, šiandieninės reformos, vietoje to, kad spręstų problemą, gali
tik sukurti dar didesnę naštą tiek valstybei, tiek patiems žmonėms.
Dėl numatytų pakeitimų – nekokios prognozės
ateičiai
Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“, kuri buvo surengta Vilniuje vykstančiame diskusijų festivalyje BŪTENT!, dalyvavęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad prognozės rodo ne kokias tendencijas, todėl reikėtų galvoti apie alternatyvius pensijų šaltinius.
„Niekas nesako, kad ateityje „Sodra“
numirs, tačiau visos demografinės projekcijos labai aiškiai rodo, kad prieš
dešimtmetį vienam pensininkui pensijas mokėjo 4 dirbantieji asmenys, o ateičiai
net labai optimistinės projekcijos rodo, kad po poros dešimtmečių vienam
pensininkui pensiją mokės 2 dirbantieji.
Tai yra prasčiausias rodiklis visoje ES.
Negalima ignoruoti tokių tendencijų ir reikia suprasti, kad „Sodrai“
mokėti adekvačias pensijas bus vis sudėtingiau, todėl turime kalbėti apie
alternatyvius šaltinius“, – komentavo ekonomistas.
Jam paantrino ir investuotojas,
platformos „Profitus“ atstovas Arnoldas Antanavičius, kuris pabrėžė, kad
jauni žmonės turėtų atlikti ir dar papildomų investicijų.
„Faktas, kad pensija neturėtų būti iš vieno šaltinio. Iki šiol buvo visai neblogai, kai žmogus žinojo, kad kažkiek gaus iš „Sodros“, o kitą dalį iš asmeninio investavimo.
Dar būtų sveikintina, jei būtų ir papildomų
investicijų į kitus segmentus, susikuriant papildomą pasyvų pajamų srautą. Mes
būdami jauni žmonės ir turėdami daug metų susikurti sau galimybes, esame
atsakingi patys“, – dalijosi specialistas.
Diskusijos metu Seimo Biudžeto ir finansų
komiteto pirmininkas Algirdas Sysas išsakė mintį, kad taip pat be numatytų
pakeitimų reikėtų panaikinti ir subsidijas, kuriomis kaupti antroje pakopoje
skatinami gyventojai. A. Sysas pabrėžė, kad sistema galėtų gyvuoti ir toliau, o
subsidijų pinigai būtų panaudoti šiandieninėms problemoms spręsti.
„Jeigu šiandieniniai pensininkai gautų dideles
pensijas, tokios diskusijos nebūtų. Bet iš tų bendrųjų pinigų, kurių pagalba
galėtumėm padidinti visiems pensijas šiandien, mes paimame juos subsidijoms.
Jeigu pažiūrėtumėme kas šiandien dažniausiai
patenka į skurdo lygį, tai ir yra pensininkai. Mes galėtumėm dabar kiekvieną
mėnesį jiems po 33 eurus papildomai mokėti, bet mes dedame į ateitį ir
nežinome, ar tie pinigai padarys pinigus, ar ne“, – pabrėžė politikas.
Visgi A. Antanavičius su jo mintimi nesutiko ir
pastebėjo, kad 33 eurai vargu ar išspręstų šiandienines pensininkų
problemas, tačiau palikti ten kur yra dabar, tikrai palengvintų valstybei
klausimą dėl ateities pensininkų.
„33 dabar paimti eurai tikrai neišspręs
šiandieninių pensininkų problemų, tačiau 700 tūkst. dalyvaujančiųjų sistemoje
ateityje bus pasirūpinta ateityje ir valstybei nebus galvos skausmo bent dėl jų
pensijų“, – dalijosi jis.
Specialistas taip pat pastebėjo, kad dabar
vykdoma reforma situaciją žmonėms reikšmingai pablogins.
„2–3 mlrd. atsiimtų pinigų, kurių didžioji dalis bus paleista į vartojimą, sukels kainas, infliaciją ir labiausiai tai pajaus mažiausias pajamas gaunantys žmonės“, – atkreipė dėmesį A. Antanavičius.
Sistema turėtų būti privaloma
N. Mačiulis pabrėžė, kad norint sekti pažangesnių valstybių pavyzdžiu, pensijų kaupimo sistemą reikėtų paversti tokia, kad ji ateityje užtikrintų geresnes pensijas visiems gyventojams, t. y. privaloma.
„Su nauja sistema atsakomybė yra labai permetama pensininkams ant pečių. Didžiausia problema yra tame, kad žemesnio finansinio raštingumo, mažesnių pajamų grupėse esantys gyventojai daug rečiau pagalvoja apie ateitį.
Todėl reikia galvoti kaip šią sistemą paversti tokia, kad ji visiems ateityje užtikrintų didesnes pensijas“, – kalbėjo ekonomistas.
Visgi buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pastebėjo, kad Lietuvoje tokiems pokyčiams yra per daug kliūčių.
„Pas mus nėra valios padaryti tai, ką yra padariusios Skandinavijos ir Vakarų valstybės – padaryti antrą pakopą privaloma visiems.
Tai yra labai prieštaringas klausimas, nes Lietuvoje pensijų fondai yra privatūs. Todėl kaip gali padaryti kažką privalomą, o pinigai eis tik privatiems fondams ir kažkas iš to uždirbs bei turės pelną. Bankas uždirbs iš to, kad valstybė padarė privalomą sistemą“, – dalijosi L. Kukuraitis.
Anot jo, su privaloma sistema lygiagrečiai reikalingas ir valstybinio fondo atsiradimas. Dar viena problema, pasak L. Kukuraičio, yra tai, kad fondai uždirba mažiau nei auga darbo užmokestis, o pavyzdžiui, kitur Europos fondų grąža neretai yra didesnė nei darbo užmokesčio augimas.
Šią problemą įžvelgė ir N. Mačiulis, tačiau anot
jo, darbo užmokesčio augimas artimiausiu laikotarpiu turėtų sumažėti, o tai
leistų išaugti fondų grąžai.
„Mes Lietuvoje turėjome neabejotinai labai unikalų dešimtmetį, kai kiekvienais metais vidutinis darbo užmokestis augo 10 proc. Jokios kitos tokios valstybės Europos Sąjungoje nebuvo.
Žinoma, kad tokioje aplinkoje, pensijų fondai
kasmet negeneruoja 10 proc. grąžos. Aš tikrai nemanau, kad dar turėsime
dešimtmetį su tokiu pajamų augimu, nes prie tokio augimo prisidėjo ir labai
palankūs demografiniai veiksniai. Nes, pavyzdžiui, per 10 metų užimtumas
padidėjo beveik 20 proc.“ – pabrėžė ekonomistas.
A. Sysas
pastebėjo, kad norint šią sistema paversti privaloma, reikalingas darbdavių
dalyvavimas.
„Jei darbdaviai dalyvautų bent puse to, ką moka darbuotojai (8,72 proc.) į socialinio draudimo sistemą, tai būtų ženklus pensijų padidinimas, arba per pirmą pakopą, arba juos įtraukiant į antrą pakopą.
Tokiu atveju ir sistema gyvuotų, ir ją privaloma būtų galima padaryti. Be šių dalykų mes visuomet tik daug šnekėsime, bet situacija realiai nepagerės“, – kalbėjo politikas.
Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis
ekonomistas pasidalijo, kad darbdaviai į procesus yra įsitraukę jau dabar, o su
laiku atsiranda vis daugiau savanorių.
„Nėra taip, kad įmonės Lietuvoje nekaupia pensijų savo darbuotojams. Tikrai žinau, kad kaupiančių įmonių Lietuvoje tikrai yra, ir vis daugiau tokių, kurie savanoriškai kaupia profesinių pensijų fondus“, – pasakojo jis.
Ką daryti su sukauptais pinigais?
Pokalbio metu iškilo diskusija, kaip reikėtų elgtis žmonėms, kurie nėra apsisprendę, ką nori daryti su antroje pensijų kaupimo pakopoje sukauptais pinigais.
L. Kukuraitis pastebėjo, kad vykdoma reforma sudaro tikrai nemažai galimybių, kaip elgtis su savo pinigais antroje pakopoje, kas ir buvo rinkiminis pažadas. Todėl žmonės turėtų priimti sau geriausią sprendimą.
„Jei aš žinau, ką galiu geresnio su savo pinigais padaryti, nei laikyti fonde, tai reikia ir daryti. Jei žmogus žino, kad kitur grąža bus didesnė nei generuoja fondai, reikia tuo naudotis. Jei finansinė situacija dabar prasta ir yra problemų, žinoma, kad reikėtų rinktis jas spręsti“, – atkreipė dėmesį jis.
Tuo metu N. Mačiulis pastebėjo, kad bet kokiu
atveju, svarbiausia, neapleisti investavimo.
„Aš manau, kad beveik visi gyventojai žino ko jiems geriau reikia. Vienam skalbimo mašinos, kitam automobilio ar atostogų. <...> Tačiau visiems tiems, kurie nepasiims pinigų, kad spręstų savo einamąsias problemas, net jei nuspręs nekaupti antroje pakopoje, geriausias sprendimas yra kažkur investuoti.
Ne taip svarbu ar tai bus nekilnojamas turtas,
ar akcijos, ar kitokie fondai. Bet vis tiek reikia išsiugdyti įprotį investuoti
ir negyventi tik šia diena“, – patarė ekonomistas.
Jam pritarė ir A. Antanavičius, kuris pasidalijo
auksine pajamų paskirstymo taisykle.
„Yra auksinė pajamų paskirstymo taisyklė: 50 proc. pajamų turėtų būti einamosios išlaidos, 30 proc. gyvenimo kokybė, o 20 proc. taupymui ir investavimui. Aš skaičiuoju paprastai, kad 3 proc. į keliaujantys pensijų fondą yra tik maža dalis to, kas turėtų keliauti į taupymo ir investavimo dalį. Tam turėtų būti skirta bent 10 proc.
Pavyzdžiui, aš investuoju į keletą skirtingų
srautų ir visi turi skirtingas rizikas. Nuo pačių mažiausių rizikų iki pačių
rizikingiausių variantų, kur ir grąžą gali būti didesnė, bet ir nuostolis gali
būti. Pensijų pakopa yra tas garantuotas variantas, prie kurio dar ir valstybė
prisideda“, – dalijosi jis.
Tuo metu A. Sysas sakė, kad taupyti reikėtų,
tačiau itin svarbu neapleisti ir šiandienos problemų.
„Išgyveno ir mūsų seneliai, ir tėvai, be jokių pensijų pakopų. Ir gimstamumas didelis buvo, ir pajamos buvo mažos, bet kažkaip ir susitaupydavo. Aš suprantu, kad dabar kojinėje taupyti nemadinga ir geriau investuoti kažkur.
Tačiau aš optimistiškai žiūriu ir manau, kad
Lietuvos piliečiai yra protingi ir žino kaip susitaupyt, kur sutaupyt ir kaip
išgyventi. <...> Kiekvienas turi apsispręsti pats ką daryti su savo
pinigais, tam yra sudaromos sąlygos. Taupyti reikia, bet reikia spręsti ir
šiandienines problemas“, – pabrėžė politikas.
Straipsnio nuoroda: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/atsake-ka-daryti-su-sukauptais-pensiju-pinigais-daugelis-apie-tai-nepagalvoja-n1452509






