2026-05-19 13:30:00
INVESTAVIMAS
Antros pakopos pinigai liejasi į rinką – nustebino kelios tendencijos
Daliai gyventojų atsiėmus antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas, bankai ir prekybininkai balandį fiksavo išaugusį vartojimą. Finansų ekspertams perspėjant, kad dalis gyventojų ilgalaikes santaupas gali tiesiog „pravalgyti“, sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ duomenys fiksavo ir kitą tendenciją – išaugusį investuotojų aktyvumą, pranokusį net optimistiškiausias prognozes. Pastebimas ir aktyviau investuojantis jaunimas.
„Profitus“ balandį užfiksavo didžiausią investuotą sumą platformos istorijoje – per mėnesį investuota daugiau nei 16 mln. eurų.
Tačiau, pasak įmonės rinkodaros vadovės Miglės Grybinienės, svarbiausias signalas šiandien matomas ne vien investuotų lėšų augime, bet ir sparčiai augančiame naujų investuotojų aktyvume.
Vien per balandį „Profitus“ platformoje užsiregistravo 1245 nauji vartotojai – 2,5 karto daugiau nei vidutiniškai per mėnesį 2025 metais, kai šis skaičius siekė apie 495. Svarbiu signalu rinkai tampa ir augantis vidutinės investicijos dydis – balandžio mėnesį jis siekė 1247 eurus ir buvo 53 proc. didesnis nei 2025 metų vidurkis.
„Po pensijų sistemos pokyčių viešojoje erdvėje dominavo vartojimo augimo tema, tačiau dabartiniai duomenys leidžia matyti ir kitą procesą – didėjančią gyventojų orientaciją į savarankišką kapitalo valdymą. Spartus naujų investuotojų augimas rodo ne vien trumpalaikį susidomėjimą investavimu, bet ir platesnį finansinės elgsenos pokytį, kai investavimas tampa nuoseklia asmeninių finansų planavimo bei kapitalo kaupimo strategijos dalimi“, – teigia M. Grybinienė.
Anot jos, investuotojų elgseną šiandien vis labiau lemia ne maksimalios grąžos siekis, o prognozuojamumas, aiškiai apibrėžtas investavimo terminas ir galimybė išlaikyti investicijų likvidumą.
„Matome, kad investuotojai vis dažniau renkasi sprendimus, kurie yra lengvai suprantami, leidžia planuoti pinigų srautus ir suteikia daugiau lankstumo valdant savo investicijas. Kartu ryškėja ir kita tendencija – net ir sparčiai skaitmenizuojantis finansų sektoriui, žmonėms išlieka svarbus tiesioginis kontaktas bei galimybė konsultuotis su specialistais priimant finansinius sprendimus“, – sako M. Grybinienė.
Pasak jos, dažniausiai platformoje investuojama maždaug 12 mėnesių laikotarpiui. Investuotojai savo lėšas gali planuoti gana lanksčiai – terminui pasibaigus jas gali tiek atsiimti, tiek reinvestuoti.
Investuoti pradeda vis daugiau jaunimo
Apie tai, kad Lietuvos gyventojai, o ypač jaunimas, investuoja aktyviau, pastebi ir „Swedbank“.
Dalį savo pajamų investuoja 1 iš 3 jaunų suaugusiųjų, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta 18–29 m. amžiaus šalies gyventojų apklausa. Tuo metu „Swedbank“ klientų duomenys fiksuoja reikšmingą investuojančių jaunuolių skaičiaus augimą: 2026 m. pirmąjį ketvirtį investavo vidutiniškai 18 tūkst. 18–29 m. amžiaus gyventojų, prieš penkerius metus tokių buvo vidutiniškai 1,5 tūkst.
„Augant gyventojų finansiniam raštingumui, informacijos apie investavimą kiekiui bei daugėjant skirtingų investicinių priemonių, didėja ir investuojančiųjų skaičius. Reikšmingu augimo katalizatoriumi neabejotinai tapo didėjusios galimybės rinktis skirtingus investicinius fondus bei investuoti mažomis sumomis, o praėjusiais metais dar didesnį impulsą davė Mini investicijos – būdas investuoti nuo atsiskaitymų kortele suapvalintas sumas“, – komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.
Tyrimas atskleidžia, kad investuotojų gretos artimiausiu metu gali dar labiau augti. Net 44 proc. jaunų suaugusiųjų teigia planuojantys pradėti investuoti, taip įdarbinant laisvas lėšas.
Kaip rodo jaunų suaugusiųjų apklausa, jų investuojamos sumos auga. Beveik trečdalis – 30 proc. – nurodo, kad jų kas mėnesį investuojama suma yra didesnė nei 100 eurų. 2023 m. tokių jaunų investuotojų dalis sudarė 18 proc.
29 proc. teigia per mėnesį investuojantys 50–100 eurų, 16 proc. nurodo per mėnesį investuojantys 30–50 eurų siekiančias sumas. Mažiau nei 30 eurų per mėnesį nurodo investuojantys 13 proc. investuojančių apklaustųjų.
Liūto dalis – investiciniams fondams
Kaip atskleidžia tyrimas, investuojantys jauni gyventojai savo portfelyje paprastai turi akcijų (33 proc.), investuoja į II ar III pakopos pensijų fondus (30 proc.) bei investicinius fondų vienetus (26 proc.). Tuo metu „Swedbank“ duomenys, papildydami investuojančio jaunimo paveikslą, atskleidžia, kad liūto dalis investuojamų lėšų dažniausiai tenka investiciniams fondams, rašoma banko pranešime.
„Nors dažnas investuojantis jaunuolis savo krepšelyje turi akcijų, jos paprastai nesudaro didžiosios investicinio portfelio dalies: ją užima investicinių fondų vienetai. To priežastis yra paprasta – investicinių fondų vienetai sudaro sąlygas investuoti nedidelėmis sumomis bei užsitikrinti aukštą diversifikaciją. Norint tokio pat efekto pasiekti investuojant didžiąja dalimi į akcijas, reikėtų įsigyti daugybės skirtingų įmonių vertybinių popierių“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.
„Jaunų suaugusiųjų investavimo įpročiai rodo aiškią kryptį – investavimas tampa ne išskirtine veikla, o vis labiau įprasta finansinio gyvenimo dalimi. Pradedama nuo mažų sumų, tačiau augant patirčiai ir pasitikėjimui, didėja ir investuojamos lėšos. Ankstyvas startas suteikia svarbų pranašumą – laiką, kuris investuojant yra vienas reikšmingiausių veiksnių.
Todėl nuoseklus, apgalvotas investavimas jau jauname amžiuje gali tapti tvirtu pagrindu ilgalaikei finansinei sveikatai bei gerovei. Žinoma, prieš pradedant investuoti, svarbu pasirūpinti savo trumpalaikiu finansiniu saugumu ir būti sukaupus finansinį rezervą, o tuomet imtis ilgalaikių tikslų, kurių siekti padėtų investavimas“, – sako „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė.
Straipsnio nuoroda: https://www.delfi.lt/verslas/rinka/antros-pakopos-pinigai-liejasi-i-rinka-nustebino-kelios-tendencijos-120251724






