Iš Lietuvos svetur išvykę tautiečiai nepamiršta savo gimtinės ir su kiekvienais metais vis daugiau investuoja į Lietuvos nekilnojamąjį turtą.

Dažnas svarsto apie būsto įsigyjimą ir jo nuomą, tačiau tai pasirodo nėra toks lengvas būdas, tad lietuviai emigracijoje atranda kitų alternatyvų.

Greičiau ir didesnis uždarbis

Dėl sudėtingo bankų finansavimo ir kitų sunkumų tarp emigravusiųjų vis labiau populiarėja galimybė investuoti į nekilnojamąjį turtą per sutelktinio finansavimo platformas, kurios leidžia net ir nedidelėmis sumomis investuoti į nekilnojamojo turto projektus bei verslo paskolas, mat taip paprasčiau ir gali uždirbti daugiau.

NT ekspertė ir sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėja pasakoja, kad šiuo metu pastebi augantį emigrantų susidomėjimą investuoti į Lietuvos NT per sutelktinio finansavimo platformas.

„Mūsų platformoje investuotojų bendruomenę sudaro jau daugiau nei 4500 ir iš jų vis ryškesnę dalį sudaro emigrantai, kurie dirba Jungtinėje karalystėje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Jie dažniausiai investuoja didesnėmis sumomis, po 10–20 tūkst. eurų, tačiau pasitaiko ir smulkių investicijų po kelis šimtus, siekiant išskaidyti investicijas į skirtingus projektus“, – teigia V. Vanagė.

Pasak jos, emigrantus vilioja keli pagrindiniai aspektai: greitis, didesnė grąža nei iš būsto nuomos bei investicijų saugumo užtikrinimo priemonės – pirmine hipoteka investuotojams įkeičiamas nekilnojamasis turtas.

„Norintys investuoti per sutelktinio finansavimo platformas tai gali padaryti vos per kelias minutes internetu ir tikėtis vidutiniškai apie 8-11% proc. metinių palūkanų. Taip pat investuotojams visuomet įkeičiamas nekilnojamasis turtas didesnis nei pati paskola verslui, tad, jeigu nekilnojamojo turto vystytojas ar verslas negalėtų grąžinti investicijų, tuomet investuotojams įkeistas turtas yra parduodamas ir taip grąžinami pinigai“, – dėsto NT ekspertė.

Ką reikia žinoti?

Svarstantiems apie investavimą per sutelktinio finansavimo platformas svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus: ar platforma yra licencijuota Lietuvos banko, koks yra paskolos ir turto vertės santykis (LTV), ar įkeičiamas turtas pirmine ar antrine hipoteka bei rizikos reitingą.

„Vienas pagrindinių rodiklių yra LTV (loan-to-value), arba kitaip sakant paskolos ir turto vertės santykis. Kuo šis procentas mažesnis, tuo investicija yra saugesnė. Tad, jeigu skolinama 70 tūkst. eurų, tai įkeičiamo turto vertė minimaliai turi būti 100 tūkst., kad būtų pasiektas 70 proc. LTV. Jeigu įkeisto turto vertė dar didesnė nei paskola, LTV mažėja. „Profitus“ platformoje taikomas maksimalus 70 proc. LTV “, – dėsto ekspertė.

Pasak V. Vanagės, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar įkeičiamas turtas yra pirmine hipoteka, ar antrine, nes pirminė hipoteka garantuoja, kad investuotojai bus pirmi eilėje atgauti investicijas iš įkeisto turto. O antrinės hipotekos atveju didėja tikimybė, kad neužteks įkeisto NT, nes pirmi eilėje bus kiti.

Investuotojų jau pripažintas būdas

„Profitus“ įkūrėja ir vadovė pasakoja, kad nors nuo veiklos pradžios praėjo vos daugiau nei metai, jau džiaugiasi sutelkę daugiau nei 9 mln. eurų bei investuotojams vidutiniškai uždirbę daugiau nei 10,54 proc. vid. metinių palūkanų.

„Sėkmingai finansavome jau 52 nekilnojamojo turto projektus, iš kurių jau 19 sėkmingai grąžinti. Investuotojai per platformą jau uždirbo daugiau nei 324 tūkst. EUR“, – teigia V. Vanagė.

Ji priduria, kad sutelktinis finansavimas ne tik padeda įdarbinti pinigus, bet ir tampa vis patrauklesniu būdu pasiskolinti.

„Komerciniams bankams prisukus paskolų davimo kranelius vis daugiau didesnių nekilnojamojo turto vystytojų kreipiasi dėl finansavimo. Visgi pagrindinė priežastis, kodėl sutelktinis finansavimas patrauklus verslui, tai yra paskolos gavimo greitis ir lankstumas“, – tikina „Profitus“ platformos įkūrėja.

Nors Lietuvoje alternatyvaus skolinimosi platformos sudaro tik iki 1 proc. bendros skolinimosi vertės šalyje ir smarkiai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos, bendros Baltijos šalių regiono tendencijos išryškina alternatyvų skolinimąsi kaip rimtą iššūkį tradiciniams bankams ir kredito unijoms.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje alternatyvus finansavimas vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį tiek kaip įmonių finansavimo šaltinis, tiek kaip galimybė investuoti ar alternatyva indėliui.