Registruotis

Viktorija Vanagė: Net ir didiesiems bankams „užsukus kranelius“ pinigų rinkoje – daugiau nei pakankamai

2020-09-04

Šie metai sutelktinio finansavimo platformoms bus sėkmingesni nei ramūs ir augimo pažymėti pernykščiai. Tokias tendencijas formuoja besitraukiantis bankų finansavimas – kaip mėgstama sakyti, „prisukti kraneliai“ – NT projektams ir kol kas neslūgstantis šios rinkos patrauklumas.


Greičiau nei prognozuota po karantino atsigaunant Lietuvos būsto rinkai ir augant būsto paklausai, verslo poreikis skolintis NT projektų plėtrai taip pat išlieka didelis. Tuo tarpu bankams NT verslą ėmus vertinti kaip padidintos rizikos sektorių, tenka ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Taigi jie vis dažniau kreipiasi į sutelktinio finansavimo platformas, kur projektai net ir karantino metu buvo finansuojami greitai, o platformos visada galėjo pasiūlyti trumpai trunkančias procedūras.


Per aštuonis šių metų mėnesius keturios Lietuvoje veikiančios sutelktinio finansavimo su nekilnojamojo turto (NT) įkeitimu platformos sutelkė apie 23,3 mln. eurų, rodo PROFITUS ir Lietuvos banko (LB) duomenys. Vien per rugpjūtį verslui ir NT projektų plėtrai per šias platformas buvo paskolinta apie 3,5 mln. Eur: daugiau buvo sutelkta tik vasario (5,3 mln. Eur) ir birželio mėnesiais (3,6 mln. Eur).


Iš kitos pusės, labai aktyvūs buvo ir investuotojai. Karantino metu, žmonės, turėdami daugiau laiko ir daugiau jo praleisdami internete, dažniau surado galimybę investuoti sutelktinio finansavimo platformose. Tačiau dar svarbesnis aspektas buvo tai, kad tam tikras „spaudimas“ investuoti yra išties didelis: namų ūkių turimas finansinis turtas auga, auga ir infliacija, o galimybė dėti indėlius, dėl mažų palūkanų, yra labai menkai patraukli.


Tai leido rinkai pristatyti net 172 naujus NT projektus – net po 25 rugpjūtį, liepą ir balandį. Tai – vos vienu projektu mažiau nei pernai per visus metus. Tačiau šis rezultatas galėjo būti ir dar geresnis. Kaip minėjau, rinkoje pinigų yra daug, investuotojai nusiteikę skolinti, o potencialo skolintis iš alternatyvių šaltinių netrūksta: kaimynėse Latvijoje ir Estijoje alternatyvaus skolinimo užimama skolinimosi rinkos dalis yra 5–6 kartus didesnė nei Lietuvoje. Taigi, verslas turėtų pasinaudoti šia galimybe.


LB duomenimis, per 10 pastarųjų metų Lietuvos namų ūkių finansinis turtas (grynieji pinigai ir indėliai, nuosavybės priemonės, investicinių fondų akcijos, pensijų sistemos ir kt.) išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 24,9 mlrd. Iki 50,4 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį suminė infliacija, remiantis Statistikos departamento pateikiama informacija, sudarė net 17,1 proc. Tuo tarpu, namų ūkių indėlių palūkanos, LB duomenimis, per penkerius metus nukrito nuo 0,54 iki 0,17 proc., taigi, yra gerokai mažesnės už infliaciją.
Negana to, verslui pinga ir pačios paskolos: Euro zonoje nekilnojamojo turto (NT) įkeitimo arba hipotekos palūkanos (angl. mortgage interest rate), turinčios didelę įtaką galutinei NT kainai, nuosekliai mažėja. Jos mažėja ir didžiosiose Europos ekonomikose – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje ir kitose.


Pastebiu, kad pastaruoju metu palūkanas mažina ir Lietuvoje veikiančios sutelktinio skolinimo platformos. Tai geras ženklas, nes didina konkurenciją visoje skolinimosi rinkoje. O investuotojai yra pasiryžę skolinti už mažesnes palūkanas, tačiau su mažesne rizika. Lyginant pirmuosius PROFITUS veiklos metus su antraisiais, palūkanos sumažėjo net nuo 10,3 proc. iki 9, o paskutiniai mūsų finansuoti projektai buvo su rekordiškai mažomis palūkanomis – pvz., 6 ar 7,5 proc.

Gaukite naujienas pirmi!

Pateikdami savo el. pašto adresą ir spausdami „Prenumeruoti” sutinkate, kad Jūsų asmens duomenys būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais. Naujienlaiškio galite bet kada atsisakyti paspaudę jame esančią nuorodą. Jūsų duomenys bus tvarkomi pagal Profitus Privatumo politiką.

Prenumerata patvirtinta. Laukite naujienų!