Inovacijos pamynė klasiką: verslas finansavimo ieško kitur

Finansinių išteklių paieška – kiekvienos didesnės ar mažesnės verslo įmonės užduotis. Ir nors ilgą laiką įmonės rinkdavosi populiariausius sprendimus, tarp kurių bankai, kredito unijos, tačiau stipriai išaugo domėjimasis ir naudojimasis alternatyviais finansavimo būdais, teigia ekspertai.

Tokia įmonių praktika stebima globaliai, nes atsiradus daugiau finansavimo šaltinių, didėjant konkurencijai, bankams ir kitiems tradiciniams žaidėjams vis sudėtingiau išlaikyti savo klientą ir pasiūlyti aktualiausias sąlygas. Antra, besivystančios technologijos bei inovatyvūs sprendimai, naujiesiems alternatyviems žaidėjams leido per trumpą laiką sukurti tvirtą, patikimą įvaizdį ir operatyviai pasiūlyti tokias pat arba geresnes sąlygas nei ilgą laiką rinkoje esantys finansuotojai.

Tą pačią kryptį įvardina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pasak kurios, jau kelerius metus Lietuvoje sutelktinio finansavimo platformos tampa vis populiaresnės, nes verslas gali lanksčiau pasiskolinti, kai, pavyzdžiui, bankų verslo paskolos ar privataus ir rizikos kapitalo fondų finansavimas netinka, o žmonės, turintys laisvų lėšų, gali tapti finansuotojais.

Rinkoje stebima, jog šiandien verslui Lietuvoje skolina didieji bankai, kurių paskolos kaina gali siekti iki 6 proc. Toliau konkuruoja mažieji bankai ir kredito unijos, siūlydami paskolas nuo 6-8 proc. Kaip stebima globaliai pasaulyje, į sritį naujovių įnešė bei savo dalį klientų gavo alternatyvūs verslo kreditai – pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo platformos. Lietuvoje veikdami vos kelerius metus, jie jau skolina įmonėms, taikydami vos 7-10 proc. kainos. Brangiausiais rinkoje išlieka tie patys – greitieji verslo kreditai, skolindami su 24-26 proc.

„Suprantama, kad verslui, vienas iš svarbiausių aspektų yra paskolos kaina. Tačiau vis labiau rūpi  ir lankstesnės paskolos suteikimo sąlygos, finansavimo greitis, finansuotojo komunikacija bei inovatyvumas rinkoje,“, – pastebi sutelktinio finansavimo ekspertas, platformos „Profitus“ rizikos skyriaus vadovas Tomas Paliulis.

Jis įvardina ir kelis kertinius, neginčijamus sutelktinio finansavimo pliusus: skolinimosi lankstumas – dažniausiai ieškomas ir randamas abiems pusėms priimtinas finansavimo sprendimas, grindžiamas partnerystės principais. Daugelį įmonių stebina ir finansavimo laikas – kol tradiciniai didieji bankai įsivertina rizikas, atlieka kitus standartinius proceso veiksmus, tuomet sutelktinio finansavimo žaidėjai geba sutelkti finansavimą vos trumpiau nei per parą.

Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad COVID-19 įkarštyje bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino daugelis. Suprastėjus bendrai ekonominei situacijai, visi bankai ribojo skolinimą viešbučių ir restoranų, daugiau kaip pusė – nekilnojamojo turto ir transporto, o trečdalis – statybos veiklą vykdančioms įmonėms.Tuomet, kai vieni sąlygas griežtino ir siaurino, kiti – alternatyvūs finansuotojai – pritaikė naujus individualius sprendimus verslui. Pasak „Profitus“ atstovo T. Paliulio, pavyzdžiui, statybų verslui buvo leista skolintis dalimis, taip sudarant galimybę nemokėti už tą pinigų dalį, kuri dar nebuvo realiai  įdarbinta projekte. „Savo klientus, visų pirmiausiai, laikome partneriais. O minėtas pavyzdys leido verslui sudėtingu laikotarpiu taupyti lėšas, o mums – garantuoti ilgalaikį bendradarbiavimą.“

Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ rinkoje 2020 m. sutelkta suma sudarė daugiau nei 11 mln. eurų arba net 30 proc. daugiau nei 2019 metais. Šiuo metu bendrovė subūrusi daugiau nei 13 500 investuotojų bendruomenę. Per visą veiklos laikotarpį, nuo 2018 metų, investuotojams „Profitus“ išmokėjo daugiau nei 880 tūkst. Eur palūkanų.