Kaip gauti finansavimą verslui?

Planuojate kurti, plėtoti ar atnaujinti turimą verslą? O gal susidūrėte su netikėtais sunkumais ir staiga prireikė pinigų apyvartinėms lėšoms? Tokiose situacijose gali pagelbėti verslo finansavimas. Tai puikus būdas greitai reaguoti ir išspręsti kilusius sunkumus, gauti reikalingų apyvartinių lėšų, pradėti naują verslą, kuriam reikia pradinių investicijų ar auginti jau startavusį. Tai puiki galimybė atnaujinti verslą, jo veikloje naudojamą įrangą, pagerinti technologijas. Finansavimas verslui gali būti tiek grąžinamas, tiek negrąžinamas. Bet pakalbėkime apie viską nuo pradžių.

Kas yra verslo finansavimas?

Verslo finansavimas – tai konkrečiam verslo vienetui suteikiama paskola, parama arba kita finansinė pagalba. Paprastai paramos formos pagalba dažniausiai skiriama konkrečiai veiklai atlikti (pvz., viena iš Europos Sąjungos paramų skatina diegti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą verslo reikmėms, tad gali finansuoti saulės elektrinių įrengimą), paskolos ar kita finansinė pagalba (verslininkų, investuotojų) dažnai neturi paskirties ir gali būti naudojama išties plačiai. Verslo finansavimas – tai būdas greičiau ir efektyviau augti, atsinaujinti, plėstis, padengti turimus ar kasdienius įsipareigojimus. Be to, tai gali būti puikia paskata pradėti naują veiklą, įgyvendinti savo viziją ir norus.

Verslo finansavimo būdai

Šiuolaikinis verslas gali pasinaudoti įvairiais finansavimo šaltiniais. Vieni renkasi investuoti nuosavas lėšas, kiti naudojasi bankų, kredito unijų ar sutelktinio finansavimo platformų teikiamu finansavimu, taip pat valstybės ir ES paramos priemonėmis. Geriausias sprendimas priklauso nuo verslo dydžio, veiklos etapo, finansinės padėties ir planuojamų investicijų.

Nuosavas kapitalas

Nuosavas kapitalas – tai verslo finansavimas asmeninėmis įmonės savininkų arba akcininkų lėšomis. Paprastai toks būdas pasirenkamas kuriant naują verslą arba įgyvendinant mažesnės apimties projektus, kai siekiama išvengti skolinimosi. Dažniausiai nuosavas kapitalas tinka verslo pradžiai, nedidelėms investicijoms ar bandomiesiems projektams. Nors šis būdas suteikia daugiausia laisvės, jis kartu reiškia ir didžiausią asmeninę riziką.
Privalumai:

Nereikia mokėti palūkanų;
Neatsiranda papildomų finansinių įsipareigojimų;
Visi sprendimai išlieka verslo savininkų rankose.

Trūkumai:

Ribotos investavimo galimybės;
Tenka prisiimti didesnę asmeninę finansinę riziką;
Gali nepakakti lėšų spartesnei verslo plėtrai.

Banko paskola verslui

Banko paskola – tai vienas populiariausių verslo finansavimo sprendimų. Gautos lėšos gali būti naudojamos apyvartiniam kapitalui, investicijoms, įrangos ar nekilnojamojo turto įsigijimui, verslo plėtrai ir kitoms įmonės reikmėms. Dažniausiai banko paskolos suteikiamos jau veikiančioms įmonėms, kurios gauna stabilias pajamas, turi gerą kredito istoriją ir gali pagrįsti savo galimybes grąžinti paskolą. Vertindami paraišką bankai paprastai analizuoja verslo finansines ataskaitas, pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, verslo planą ir pan. Kuo stabilesnė įmonės finansinė padėtis, tuo didesnė tikimybė gauti palankesnes finansavimo sąlygas.

Privalumai:

Galima pasiskolinti didesnes sumas;
Ilgesni paskolos grąžinimo terminai;
Tinka didesniems investiciniams projektams, įrangos, nekilnojamojo turto ar verslo plėtros finansavimui.

Trūkumai:

Paraiškos vertinimas kartais užtrunka ilgiau;
Pradedančiam verslui finansavimą gauti sudėtingiau;
Paskolos įsipareigojimus reikia vykdyti ir laikinai sumažėjus verslo pajamoms.

Kredito unijos

Kredito unijos taip pat siūlo įvairius verslo finansavimo sprendimus. Dažniausiai jos orientuojasi į smulkųjį ir vidutinį verslą, todėl tam tikrais atvejais gali pasiūlyti lankstesnes skolinimosi sąlygas nei komerciniai bankai. Šis finansavimo būdas labiausiai tinka mažoms ir vidutinėms įmonėms, regionuose veikiantiems verslams ar tais atvejais, kai banko paskolą gauti yra sudėtingiau. Kredito unijų taikomos finansavimo sąlygos gali skirtis priklausomai nuo konkrečios unijos, verslo veiklos pobūdžio, paskolos paskirties ir atlikto kreditingumo bei rizikos vertinimo.

Privalumai:

Lankstesnis paraiškų vertinimas;
Galimybė gauti finansavimą mažesniems projektams;
Kai kuriais atvejais sprendimai yra priimami greičiau nei komerciniuose bankuose.

Trūkumai:

Ne visada siūlomos tokios didelės paskolų sumos kaip bankuose;
Gali būti taikomas reikalavimas tapti kredito unijos nariu.

Sutelktinis finansavimas

Sutelktinis finansavimas – tai finansavimo būdas, kai verslui reikalingas lėšas per specializuotas platformas suteikia daug investuotojų. Lietuvoje toks modelis ypač paplitęs nekilnojamojo turto vystymo projektų finansavime, tačiau gali būti pritaikomas ir kitoms verslo reikmėms. Sutelktinis finansavimas dažniausiai pasirenkamas tada, kai verslui svarbu greitai gauti lėšų, reikia lankstesnių finansavimo sąlygų arba banko paskola nėra tinkamas pasirinkimas. Gautas finansavimas gali būti naudojamas projektams įgyvendinti, apyvartinėms lėšoms, refinansavimui ar verslo plėtrai. Vis dėlto kiekviena sutelktinio finansavimo platforma nustato savo projektų atrankos, rizikos vertinimo ir finansavimo sąlygas.

Privalumai:

Greitesnis finansavimo procesas;
Lankstesnės finansavimo sąlygos;
Galima finansuoti įvairius verslo projektus.

Trūkumai:

Gali būti taikomi papildomi platformos reikalavimai;
Ne visi projektai surenka reikiamą finansavimo sumą.

Valstybės ir ES parama verslui

Valstybės ir Europos Sąjungos parama yra viena patraukliausių verslo finansavimo galimybių, nes gali padėti padengti dalį verslo steigimo, plėtros ar investicijų išlaidų. Lietuvoje įvairias paramos programas administruoja ILTE, Inovacijų agentūra, APVA, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Užimtumo tarnyba, savivaldybės ir kt. institucijos. Skirtingos paramos priemonės yra pritaikytos skirtingiems verslo poreikiams – nuo veiklos pradžios ir inovacijų diegimo iki eksporto plėtros ar energetinio efektyvumo didinimo. Valstybės ir ES parama gali būti skirstoma į grąžinamą ir negrąžinamą.

Negrąžinama parama

Tai finansavimas, kurio nereikia grąžinti, jeigu projektas įgyvendinamas laikantis nustatytų sąlygų. Dažniausiai finansuojama ne visa projekto vertė, o tik dalis tinkamų išlaidų, todėl dalį investicijų verslas turi padengti savo lėšomis. Negrąžinama parama gali būti skiriama verslo skaitmeninimui, inovacijų diegimui, moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai, energijos vartojimo efektyvumo didinimui, atsinaujinančios energetikos projektams, darbuotojų kompetencijų stiprinimui ir pan. Kiekviena paramos priemonė turi savo reikalavimus ir finansavimo sąlygas.

Grąžinama parama

Tai valstybės remiamos finansavimo priemonės, kurias verslas vėliau turi grąžinti. Paprastai jos apima lengvatines paskolas, valstybės garantijas ar kitus sprendimus, padedančius verslui lengviau gauti reikalingą finansavimą. Grąžinama parama dažniausiai pasirenkama tada, kai verslui reikia didesnių investicijų, tačiau įprastą banko paskolą gauti sudėtinga arba norima pasinaudoti palankesnėmis sąlygomis. Valstybės ir ES parama verslui gali būti teikiama per įvairias finansavimo programas bei institucijas.

ES parama verslui

Europos Sąjunga finansuoja įvairias programas, skirtas tiek pradedančioms, tiek jau veikiančioms įmonėms. Parama dažniausiai skiriama projektams, susijusiems su inovacijomis, skaitmeninimu, moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, energijos vartojimo efektyvumo didinimu, žaliąja transformacija, eksporto plėtra ar darbuotojų kompetencijų stiprinimu.

ES parama gali būti dviejų tipų:

Tiesioginis finansavimas. Jį administruoja Europos Sąjungos institucijos arba jų agentūros. Šis finansavimo būdas dažniausiai skirtas tarptautiniams projektams, moksliniams tyrimams, inovacijoms ir bendradarbiavimo iniciatyvoms. Paraiškos teikiamos tiesiogiai ES institucijoms.
Netiesioginis finansavimas. Jį administruoja nacionalinės institucijos. Lietuvoje tai ILTE, Inovacijų agentūra, APVA, Nacionalinė mokėjimo agentūra ir kitos įstaigos. Per šias institucijas verslas gali kreiptis dėl daugumos Lietuvoje prieinamų ES finansavimo priemonių.

Savivaldybių parama verslui

Daugelis Lietuvos savivaldybių vykdo atskiras paramos programas, skirtas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jomis siekiama skatinti naujų verslų kūrimą, padėti jau veikiančioms įmonėms plėstis arba kompensuoti dalį su verslo veikla susijusių išlaidų. Konkrečios finansavimo galimybės priklauso nuo savivaldybės. Jos gali kompensuoti įmonės steigimo, reklamos, interneto svetainės kūrimo, įrangos įsigijimo, darbuotojų mokymų, dalyvavimo parodose ar kt. išlaidas. Kadangi kiekviena savivaldybė taiko skirtingas finansavimo sąlygas, skiriasi ir kompensuojamų išlaidų rūšys bei didžiausios galimos paramos sumos.

LR Žemės ūkio ministerijos parama verslui

Žemės ūkis – itin plati ir didelių investicijų reikalaujanti sritis. Norint įtvirtinti naują, efektyvų ūkį, įsigyti būtiniausias darbo priemones ir technikas, reikia gerokai patuštinti kišenes. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija yra suinteresuota skatinti naujų verslų pradžią kaimo vietovėse ir taip kelti mažesnių savivaldybių ir seniūnijų ekonominę padėtį. Būtent dėl šios priežasties LR Žemės ūkio ministerija teikia paramą naujiems ir jau sukurtiems verslams.

Valstybės parama verslui skatina labai mažas ir mažas įmones kaimo vietovėse augti ir plėstis. Ja skatinama ūkininkų ir kitų fizinių asmenų ekonominė veikla, apimanti įvairius žemės ir ne žemės ūkio verslus, produktų gamybą, apdorojimą, perdirbimą, pardavimą, įvairių paslaugų teikimą. Šiuo metu LR Žemės ūkio ministerija siūlo 4 paramos paketus:

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta parama;
Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse;
Smulkiesiems ūkininkams skirta parama;
Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti.

Valstybės parama individualiai veiklai

Valstybės parama individualiai veiklai gali padėti daug lengviau ir paprasčiau startuoti ir palengvinti didelę išlaidų naštą veiklos pradžioje. Žmonės, kurie pirmą kartą steigia darbo vietą sau jų įsteigtoje labai mažoje įmonėje, gali gauti savarankiško užimtumo rėmimo priemonės subsidiją. Šią subsidiją galima gauti Užimtumo tarnyboje sudarius individualios užimtumo veiklos planą, kuriame numatyta užimtumo rėmimo priemonė. Šia parama pasinaudoti gali visi darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurių darbingumas yra iki 25 procentų; darbingo amžiaus neįgalūs bedarbiai, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis; bedarbiai iki 29-erių metų.

Norint pasinaudoti šia galimybe gauti paramą būtina užpildyti paraišką. Vertinant jas didelis dėmesys skiriamas tiems, kurie individualia veikla nori užsiimti kaimo vietovėse arba ten, kur yra didelis nedarbo lygis. Vertinant paraiškas atkreipiamas dėmesys ir į tai, kiek nuosavų lėšų skiria pats paraiškos teikėjas, koks yra prašomos paramos dydis, planuojama veikla, darbo vietų skaičius, darbo patirtis ir kvalifikacija. Daugiau apie valstybės paramą individualiai veiklai galima sužinoti Užimtumo tarnybos puslapyje.

Parama naujam verslui

Pradedantieji verslininkai gali pasinaudoti valstybės, Europos Sąjungos ir savivaldybių siūlomomis finansavimo priemonėmis. Jos gali padėti padengti dalį verslo steigimo išlaidų, įsigyti reikalingą įrangą, kurti darbo vietas ar įgyvendinti pirmąsias investicijas. Parama naujam verslui paprastai skiriama pagal konkrečius kvietimus, todėl finansavimo galimybės priklauso nuo tuo metu galiojančių programų. Vertinant paraiškas dažniausiai atsižvelgiama į verslo planą, projekto pagrįstumą ir tvarumą, planuojamą veiklą, nuosavą prisidėjimą, darbo vietų kūrimą bei kitus nustatytus kriterijus.

Valstybės ir ES parama verslui pasižymi tiek savais privalumais, tiek trūkumais.

Privalumai:

Galima gauti negrąžinamą finansavimą ir sumažinti investicijų išlaidas;
Finansuojamos įvairios sritys – inovacijos, skaitmeninimas, eksporto plėtra ir kt.;
Kai kurios priemonės leidžia finansuoti didelės vertės projektus, kuriuos vien nuosavomis lėšomis įgyvendinti būtų sudėtinga.

Trūkumai:

Ne visos įmonės ar projektai atitinka finansavimo sąlygas;
Paraiškų vertinimas ir sprendimų priėmimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių;
Daugeliu atvejų finansuojama tik dalis projekto išlaidų, todėl vis tiek reikalingas nuosavas prisidėjimas.

Finansavimo būdas	Dažniausia suma	Grąžinimas	Grąžinimo terminas	Kam tinkamiausia
Nuosavas kapitalas	Priklauso nuo turimų lėšų	Nereikia	Netaikoma	Veiklos pradžiai ir mažoms investicijoms
Banko paskola	Nuo kelių tūkstančių iki milijonų eurų	Reikia	Dažniausiai 1–15 metų (investicinėms paskoloms gali būti ir ilgesnis terminas)	Veikiančioms įmonėms ir didesniems projektams
Kredito unijos paskola	Dažniausiai nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių eurų	Reikia	Dažniausiai nuo 6 mėn. iki 10 metų	Smulkiajam ir vidutiniam verslui
Sutelktinis finansavimas	Nuo dešimčių tūkstančių iki kelių milijonų eurų	Reikia	Dažniausiai 6–36 mėn.	NT projektams, plėtrai ir kaip alternatyvus finansavimas
Valstybės ir ES parama	Nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų eurų	Gali būti grąžinama arba negrąžinama	Netaikoma arba priklauso nuo finansavimo priemonės	Investicijoms, inovacijoms, skaitmeninimui, naujo verslo kūrimui

Verslo finansavimas per Profitus

Viena iš veiklos finansavimo galimybių – paskolos verslui. Smulkiam ir vidutiniam verslui augti skirtos „Profitus“ verslo paskolos – tai lengvas ir greitas būdas pasiskolinti be jokios biurokratijos ir rūpesčių. Paskola verslui – tai galimybė greičiau ir efektyviau auginti savo idėją. Ji skirta kasdienėms verslo išlaidoms, plėtrai, įrankiams, būtinoms prekėms ar paslaugoms įsigyti, įsipareigojimams padengti. Verslo paskola gali būti naudojama ir kitų įsipareigojimų refinansavimui. Gausite pasiūlymą paskolai iki 5 000 000 eurų labai greitai, o metinės verslo paskolos palūkanos tik nuo 6 %. Paskolos teikiamos nekilnojamo turto vystymo projektams, jų plėtrai, renovacijai, kasdienėms verslo išlaidoms, būtinoms prekėms, paslaugoms ar įrangai įsigyti, mokesčiams padengti, nuomos projektams, NT projekto užbaigimo darbams ir kitiems jūsų lūkesčiams tenkinti.

Kaip gauti finansavimą verslui?

Nors kiekvienas finansavimo būdas turi savo reikalavimus, pats finansavimo gavimo procesas dažniausiai yra gana panašus:

1. Įvertinkite, kam reikalingas finansavimas. Pirmiausia nuspręskite, kokiam tikslui bus reikalingos papildomos lėšos. Jos gali būti skirtos verslo pradžiai, įrangos įsigijimui, NT projektui, veiklos plėtrai, naujų produktų kūrimui ir kt. Aiškiai apibrėžtas finansavimo tikslas padės lengviau pasirinkti tinkamą finansavimo šaltinį.

2. Pasirinkite tinkamą finansavimo būdą. Įvertinkite, kuris finansavimo šaltinis geriausiai atitinka jūsų poreikius. Jei veiklos pradžiai pakanka nedidelės sumos, gali užtekti nuosavų lėšų. Didesnėms investicijoms dažniau pasirenkamos bankų paskolos, kredito unijų ar sutelktinio finansavimo platformų siūlomas finansavimas, taip pat valstybės ir ES finansavimo priemonės.

3. Parenkite reikalingus dokumentus. Priklausomai nuo pasirinkto finansavimo būdo, gali tekti pateikti verslo planą, finansines ataskaitas, banko sąskaitų išrašus, informaciją apie planuojamą projektą ar kitus dokumentus. Kuo tikslesnė ir išsamesnė bus pateikta informacija, tuo sklandžiau vyks paraiškos vertinimas.

4. Pateikite paraišką. Parengę visus reikalingus dokumentus, pateikite paraišką pasirinktam finansuotojui arba finansavimo programą administruojančiai institucijai.

5. Sulaukite sprendimo ir pasirašykite sutartį. Finansuotojas įvertina pateiktą informaciją, įmonės finansinę padėtį, projekto pagrįstumą ir galimą riziką. Priėmus teigiamą sprendimą, pasirašoma finansavimo sutartis, nustatomos sąlygos, terminai ir abiejų šalių įsipareigojimai.

6. Naudokite lėšas pagal numatytą paskirtį. Gavus finansavimą, lėšos turi būti naudojamos pagal sutartyje arba paramos sąlygose numatytą paskirtį.

Kas gali gauti verslo finansavimą?

Galimybė gauti verslo finansavimą priklauso nuo pasirinkto finansavimo būdo. Dažniausiai dėl finansavimo gali kreiptis:

Pradedantieji verslininkai, planuojantys steigti įmonę arba pradėti individualią veiklą;
Smulkiojo, vidutinio ir didelio verslo įmonės, kurioms finansavimas reikalingas veiklos plėtrai, investicijoms ar apyvartinėms lėšoms;
Individualią veiklą vykdantys asmenys, siekiantys finansuoti veiklos plėtrą ar įsigyti reikalingą įrangą;
Ūkininkai ir verslai, galintys pasinaudoti specialiomis žemės ūkio ir kaimo plėtros finansavimo priemonėmis;
Startuoliai, kuriems reikalingos lėšos produkto kūrimui, inovacijų diegimui ar spartesniam augimui;
Nekilnojamojo turto vystytojai, įgyvendinantys gyvenamosios, komercinės ar kitos paskirties projektus.

Konkretūs reikalavimai priklauso nuo pasirinkto finansavimo šaltinio. Vertinant paraiškas gali būti atsižvelgiama į verslo planą, įmonės finansinę padėtį, kredito istoriją, projekto pagrįstumą, nuosavą prisidėjimą ir kitus kriterijus.

Kaip pasiruošti ir padidinti šansus gauti verslo finansavimą?

Pasirūpinkite stabilia įmonės finansine padėtimi. Jei įmonė nuolat vėluoja atsiskaityti ar susiduria su finansiniais sunkumais, tikimybė gauti finansavimą mažėja.
Įvertinkite nuosavo prisidėjimo galimybes. Dalis finansavimo priemonių nepadengia visų projekto išlaidų, todėl dalį jų gali tekti finansuoti savo lėšomis.
Pagrįskite finansavimo poreikį. Finansuotojams svarbu suprasti, kaip gautos lėšos bus panaudotos ir kokią naudą jos suteiks verslui.
Įvertinkite galimas rizikas. Pagalvokite, kaip vykdytumėte finansinius įsipareigojimus, jei pardavimai būtų mažesni nei planuota arba projektas užtruktų ilgiau.
Jei kreipiatės dėl ES paramos, įsitikinkite, kad projektas atitinka programos prioritetus. Daugelyje programų prioritetas teikiamas inovacijoms, skaitmeninimui, energijos vartojimo efektyvumui, tvarumui ir kitoms nustatytoms sritims.
Iš anksto susipažinkite su paraiškos reikalavimais. Skirtingos finansavimo priemonės taiko nevienodus tinkamumo kriterijus, todėl būtinai įsitikinkite, kad juos atitinkate dar prieš pildydami paraišką.

DUK:

Kokių dokumentų reikia norint gauti finansavimą verslui?

Norint gauti finansavimą verslui, dažniausiai reikia pateikti verslo planą arba projekto aprašymą, įmonės finansinius dokumentus ir kt. informaciją. Tikslus dokumentų sąrašas priklauso nuo pasirinkto finansavimo būdo ir finansuotojo reikalavimų.

Ar galima gauti finansavimą be užstato?

Taip, kai kuriais atvejais finansavimą galima gauti ir be užstato. Tai priklauso nuo pasirinkto finansavimo būdo, skolinamos sumos, verslo finansinės padėties ir finansuotojo taikomų reikalavimų. Didesnėms paskoloms ar rizikingesniems projektams užstatas gali būti būtinas.

Kiek laiko trunka finansavimo gavimo procesas?

Finansavimo gavimo procesas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Tiksli trukmė priklauso nuo pasirinkto finansavimo būdo ir pateiktos paraiškos sudėtingumo.

Kas dažniausiai lemia finansavimo paraiškos atmetimą?

Finansavimo paraiška gali būti atmesta dėl nepakankamo verslo mokumo, prastos kredito istorijos, netvarkingų finansinių dokumentų arba projekto, kuris neatitinka finansavimo sąlygų.

Kokie reikalavimai taikomi smulkaus verslo finansavimui?

Smulkaus verslo finansavimo reikalavimai priklauso nuo pasirinkto finansavimo šaltinio. Dažniausiai vertinama įmonės finansinė padėtis, verslo planas, kredito istorija ir galimybė vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.