Šeimos biudžetas: kaip jį planuoti ir paskirstyti?

Sukūrus šeimą, apsigyvenus kartu su savo partneriu ir pradėjus kurti bendrą buitį neišvengiamais tampa finansiniai klausimai. Nuoma ar paskola už būstą, mokesčiai, maistas, įvairios buičiai reikalingos smulkmenos, didesni nauji pirkiniai – tai, su kuo susiduria kiekvienas. Neretai kyla klausimas, kaip pasidalinti šeimai tenkančias išlaidas, kaip sukurti efektyvų būdą, padedantį ne tik puikiai planuoti bendrą indėlį į šeimos buitį, bet ir kartu taupyti didesnių svajonių įgyvendinimui. Atsiradus tokiems poreikiams pradedamas kurti bendras šeimos biudžetas.

Kas yra šeimos biudžetas?

Nors šiandien ir finansinis raštingumas Lietuvoje yra gerokai paaugęs, lyginant su situacija prieš porą dešimtmečių, tačiau, deja, bet dar ne visi žino, kas yra šeimos biudžetas. Šeimos biudžetas – tai kiekvieno namų ūkio dalyvio uždirbamų pinigų dalis, skirta bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kiekvienoje šeimoje egzistuoja savitas šeimos biudžeto modelis, priklausantis nuo šeimos sudėties, kiekvieno nario darbo užmokesčio dydžio, bendro ir atskiro šeimos dalyvių turto, asmeninių savybių ir net santykių. Vienose šeimose didžiąją biudžeto dalį sudaro daugiau uždirbančio asmens indėlis, kitose – finansai skiriami vienodomis dalimis. Kartais šeimos nariai turi vieną bendrą sąskaitą, skirtą būtent bendroms šeimos išlaidoms, kartais pinigų dalis yra pervedama kitam partneriui ar šeimos nariui, kuris pirkinius apmoka iš savo sąskaitos, o kartais viename ūkyje gyvenantys asmenys tiesiog pasidalina bendras išlaidas – vienas perka maistą ir buitines priemones, kitas moka mokesčius ir rūpinasi pramogomis ar panašiai.

Šeimos biudžeto planavimas

Šeimos biudžeto planavimas yra išties atsakinga ir bendrą šeimos gerovę lemianti veikla. Labai svarbu į biudžeto planavimą įtraukti visus, net ir pačius mažiausius: taip juos mokysite ir paskatinsite suprasti pinigų vertę, edukuosite, kaip protingai paskirstyti ir naudoti turimus pinigus, kaip susidėlioti prioritetus, planuoti ir taupyti. Šeimos biudžeto planavimas, pirmiausiai, neįsivaizduojamas be aiškių finansinių tikslų.

Kaip nusistatyti šeimos finansinius tikslus?

Finansiniai tikslai – tai bendri šeimos finansiniai siekiai. Planuojant šeimos biudžetą labai svarbu susidėlioti finansinius prioritetus, išsikelti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius tikslus. Jais gali tapti ir tam tikri didesni pirkiniai, kaip, pavyzdžiui, svetainės baldai; pasiruošimas vaikelio gimimui; taupymas remontui, automobiliui, būsto paskolai, vaikų mokslams, atostogoms ar tiesiog taupymas nenumatytiems atvejams, šeimos finansiniam saugumui užtikrinti, kitaip tariant – finansinei pagalvei sukurti. Išsikėlus finansinius prioritetus ir tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius tikslus daug paprasčiau tinkamai paskirstyti šeimos biudžetą.

Šeimos pajamos ir išlaidos

Nusistatant prioritetus ir siektinus finansinius tikslus labai svarbu tinkamai įvertinti šeimos pajamas ir išlaidas. Šeimos pajamų ir išlaidų apskaita leidžia aiškiai vertinti esamą situaciją, tinkamai paskirstyti pajamas ir kryptingai siekti tikslų. Bendrą šeimos biudžetą gali papildyti šeimos narių atlyginimai, motinystės ar tėvystės išmokos, vaiko pinigai, pasyvios pajamos iš šeimos investicijų ir kt. Žinant šeimos biudžeto dydį daug lengviau paskirstyti jį tenkančioms išlaidoms. Deja, bet išlaidų visuomet būda daug daugiau rūšių, nei pajamų, tad jas galima skirstyti į smulkesnes grupes:

paskolos (būsto, automobilio, vartojimo paskolos);
komunalinės paslaugos (vanduo, elektra, šildymas ir kt.);
abonentiniai mokesčiai (mobiliojo ryšio, televizijos, interneto ir kt. paslaugos);
išlaidos maisto produktams (maisto į namus ir pietų kavinėse sąskaitos turėtų būti įtrauktos į atskirą kategoriją);
higienos ir buitinės prekės (prausikliai, šampūnai, skalbimo priemonės, valikliai, plovikliai ir pan.);
transportas (viešasis transportas, nuosavam automobiliui tenkančios išlaidos, kuras ir kt.);
išlaidos vaikams (sauskelnės, mišinukai, būreliai, korepetitoriai, dienpinigiai ir pan.);
sveikatos prekės ir paslaugos (išlaidos gydymui, dantų taisymui, vaistams, vitaminams, papildams ir kt.);
drabužiai, avalynė;
augintinių priežiūra (maistas, higienos priemonės, išlaidos dresūrai, veterinarijos paslaugoms ir kt.);
pramogos ir grožis (kinas, teatras, SPA, kirpyklos, grožio salonų paslaugos ir t. t.);
smulkios išlaidos (namų dekoracijos ir kitos nebūtinos išlaidos);
taupymas ir investavimas.

Šeimos biudžeto skaičiavimas

Apskaičiuoti ir susidėlioti savo šeimos biudžetą galite patys. Šeimos biudžeto skaičiavimas ir paskirstymas gali būti atliekamas tiesiog lape, sąsiuvinyje, kompiuteryje ar atsisiuntus internetu jau paruoštus specialius šeimos biudžeto šablonus. Visgi, jei manote, kad ši užduotis jums per sudėtinga – egzistuoja ne viena šeimos biudžeto skaičiuoklė, padedanti atitinkamomis dalimis paskirstyti pajamas ir išlaidas. Vienos visiems namų ūkiams tinkančios formulės kaip apskaičiuoti ir paskirstyti šeimos biudžetą paprasčiausiai nėra. Kiekvienos šeimos poreikiai ir tikslai skiriasi, tad kartais geriausiu būdu paskirstyti šeimos biudžetą tampa pokalbis ir poreikių analizė šeimoje, finansų valdymo ekspertų sudarytų taisyklių taikymas ir adaptavimas prie jūsų gyvenimo stiliaus ir poreikių. Visgi, egzistuoja kelios populiarios biudžeto skirstymo taisyklės, kuriomis remiantis šeimos biudžeto paskirstymas gali tapti lengvesniu.

Šeimos biudžeto skirstymo taisyklės

Ar žinojote, kad egzistuoja kelios biudžeto skirstymo taisyklės, padedančios geriau valdyti šeimos finansus? Viena iš jų – 50-30-20 taisyklė. Remiantis finansų valdymo ekspertų rekomenduojama biudžeto skirstymo formule, 50 proc. šeimos biudžeto turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 procentų kitoms, nebūtinoms išlaidoms ir 20 proc. skirtos taupymui.

Kitas ekspertų rekomenduojamas modelis – 6 stiklainėlių sistema. Remiantis ja, visi finansai skirstomi į 6 skirtingas dalis. Pirmąją dalį sudaro maždaug 10 proc. šeimos pajamų, skiriamų investavimui. Antroji, taip pat 10 proc. sudaranti dalis – edukacinė, skirta seminarams, mokymams, tobulėjimui. Trečioji, 10 procentų sudaranti išlaidų dalis skirta pramogoms. Į ketvirtą stiklainėlį rekomenduojama dėti 55 procentus biudžeto ir jį skirti būtinosioms kasdienėms išlaidoms. Penktoji dalis – 10 proc., skirta ilgalaikiams pirkiniams. Ir paskutinioji, šeštoji dalis, sudaranti 5 procentus šeimos biudžeto, turėtų būti skirta geriems darbams ir labdarai.

Šeimos biudžeto pavyzdys

Tinkamas šeimos biudžeto paskirstymas – saugumo ir ramybės garantas. Norint tinkamai jį valdyti būtina kiekvieno mėnesio šeimos pajamų ir išlaidų apskaita, padedanti geriau ir lengviau apskaičiuoti ir paskirstyti pajamas ir išlaidas, susidėlioti prioritetus, atskirti būtinas išlaidas nuo nebūtinų, kurti ilgalaikius ar trumpalaikius finansinius planus. Išanalizavus kasmėnesines šeimos pajamas ir išlaidas daug lengviau susidėlioti sau tinkamiausius planus. Pavyzdžiui, šeima A tavo šeimos biudžeto valdyme taiko 50-30-20 taisyklę kas mėnesį šeimos biudžetą papildydami 2000 eurų. 50 procentų, t. y. 1000 eurų jie kas mėnesį skiria tik būtiniausioms išlaidoms: maistui, mokesčiams, automobilio lizingui padengti. 30 procentų, t. y. 600 eurų jie kas mėnesį išleidžia kitoms, ne tokioms svarbioms išlaidoms: drabužiams, pramogoms. Maždaug 400 eurų A šeima kas mėnesį investuoja į NT projektus ir taip papildomai užsidirba net iki 12 procentų palūkanų! Be to, investuoti pinigai apsaugomi nuo infliacijos poveikio, tad nenuvertėja. Jūsų šeimos biudžeto paskirstymas nebūtinai turi būti toks pat! Visgi, neabejojame, kad net ir uždirbdami mažiau, galite sutaupyti!

Kaip efektyviai sutaupyti pinigų planuojant šeimos biudžetą?

Taupymas – viena iš šeimos biudžeto sudedamųjų. Šeimose dažnai taupoma didesniems pirkiniams, tokiems kaip nuosavas būstas, automobilis, būsto renovacija ar nauji baldai, investicijoms. Taupyti pinigus galima įvairiai: sumažinant nebūtinoms išlaidoms tenkančią pinigų dalį, atsisakant prabangos prekių, susikuriant papildomą pajamų šaltinį. Padėti taupyti gali keli, iš pirmo žvilgsnio, itin paprasti triukai:

taupymo tikslo nustatymas (taupyti daug paprasčiau, kai aiškiai žinome, kur sutaupyti pinigai nukeliaus);
išlaidų sekimas (išanalizavus nebūtinąsias išlaidas galima išties greitai pastebėti, kur pavyks sutaupyti nepakenkiant gyvenimo kokybei);
impulsyvių pirkinių vengimas (iš anksto apgalvojus ir sudarius pirkinių sąrašą sumažėja šansas įsigyti tai, kas nėra būtina).

Tai tik vos keli būdai, kaip galima taupyti lengviau. Daugiau taisyklių kaip tai padaryti galite skaityti mūsų straipsnyje „15 efektyvių būdų kaip taupyti pinigus“.

Kur investuoti sutaupytus pinigus?

Norintys padidinti savo kapitalą ir sukurti pasyvias pajamas dažnai sutaupytus pinigus renkasi investuoti. Investavimas – tai ne tik galimybė susikurti papildomą pajamų šaltinį, bet ir apsaugoti pinigus nuo infliacijos. Norint įdarbinti savo santaupas galima rinktis tiek ilgalaikes, tiek trumpalaikes investicijas.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą

Investavimas į nekilnojamojo turto projektus – vienas iš saugesnių būdų užsidirbti neišėjus iš namų. Paprastai tai trumpesnio laiko, tačiau išties pelningos investicijos. Investavimas į NT projektus galimas vos nuo šimto eurų, vadinasi, jums nereikia taupyti metų metus, kad galėtumėte uždirbti iš savo santaupų!

Šeimos finansinė drausmė

Siekiant finansinio stabilumo šeimoje neužtenka vien sudaryti šeimos biudžeto planą. Daug svarbesne dalimi tampa plano įgyvendinimas ir finansinė drausmė. Tik nuosekliai dirbant su tuo ir nuolat auginant finansinę drausmę galima pasiekti išties stulbinančius rezultatus: atsikratyti ilgus metus slegiančių skolų, susitaupyti, sukurti papildomą pasyvių pajamų šaltinį, įgyvendinti dideles šeimos svajones. Nuoseklumas ir kryptingumas svarbus net ir plačiose mažiausiose detalėse. Labai svarbu kartu su visa šeima aptarti veiksmų planą kartu drausmingai jo laikytis ir skatinti vienas kitą. Nepamirškite, kad finansinė drausmė – tai nėra jums malonių dalykų ribojimas ar atsisakymas – tai sąmoningas finansų paskirstymas, užtikrinantis visos šeimos finansinę gerovę ir stabilumą.