Finansinė laisvė: kaip ją pasiekti?

Finansinė laisvė – tai galimybė negalvoti apie pinigus, nebegyventi nuo algos iki algos ir leisti sau viską, ko norisi. Skamba puikiai, tiesa? Finansinė laisvė yra daugelio žmonių siekiamybė. Kiekvienas svajojame nuėjęs į parduotuvę pirkti tai, kas mums išties patinka ir ko norisi, atostogauti kelis kartus per metus užsienyje ir bent kartą Lietuvoje, savaitgaliais palepinti savo kūną grožio ir sveikatinimo procedūromis, svajojame savo vaikus leisti į privačias mokyklas, geriausius būrelius. Tokį gyvenimą pasiekti įmanoma kiekvienam, tik reikia žinoti, koks yra tas kelias į finansinę laisvę ir kaip juo keliauti.

Kas yra finansinė laisvė?

Finansinė laisvė – tai svajonė, apie kurią pagalvoja visi. Konkretaus apibrėžimo, kas yra finansinė laisvė nėra – kiekvienas žmogus ją supranta skirtingai. Vieniems tai galimybė dirbti mėgstamą darbą nesižvalgant į atlyginimą, kitiems – skolų nebuvimas, treti siekia pasyvių pajamų, kurios leistų nedirbti samdomame darbe, ketvirti – tiesiog galimybės negalvoti apie išlaidas. Finansinė nepriklausomybė pasiekiama tik kryptingai ir disciplinuotai einant šiuo keliu, drausmingai siekiant užsibrėžto tikslo. Finansinė laisvė gali būti tiek asmeninė, tiek bendrai šeimos. Siekiant finansinės laisvės šeimoje labai svarbu yra šia tema diskutuoti su visais namų ūkio gyventojais ir nusistatyti bendrą padėtį bei tikslus.

Kaip pasiekti finansinę laisvę?

Įdomu, kaip pasiekti finansinę laisvę? Ji prasideda ten, kur yra stabilios ir nuolat gaunamos pajamos. Visiškai nesvarbu, ar siekiate asmeninės, ar šeimos finansinės laisvės, labai svarbu tinkamai įvertinti, nusistatyti ar net sukurti naujus pajamų šaltinius. Pajamas galima gauti dirbant samdomą darbą, jos gali plaukti iš individualios veiklos, smulkaus ar didesnio verslo, investicijų. Deja, bet dažniausiai vieno pajamų šaltinio finansinei nepriklausomybei pasiekti neužtenka, tad neretai tenka ieškoti ir kitų papildomų pajamų galimybių. Siekiant finansinės laisvės svarbu ne tik turėti pajamų šaltinių, bet ir įvertinti kitus aspektus.

Dabartinės finansinės padėties įvertinimas

Kelias į finansinę laisvę turi būti sąmoningas ir pagrįstas faktais. Pirmiausiai, labai svarbu yra atidžiai įvertinti esamą finansinę padėtį: susirašyti visas gaunamas pajamas, išlaidas, skolas, santaupas, jas išanalizuoti ir apibendrinti. Aiškus dabartinės situacijos vertinimas gali padėti greičiau atrasti vietas, kurias pakeitus, pavyzdžiui, sumažinus išlaidas, refinansavus paskolas ar susikūrus papildomą pajamų šaltinį esama situacija gerokai pasikeistų.

Aiškių finansinių tikslų nusistatymas

Kelias link finansinės laisvės turi turėti aiškiai apibrėžtus tikslus. Jei siekiate finansinės nepriklausomybės šeimoje, tuomet apie juos reikėtų pakalbėti su visa šeima. Aptarkite savo tikslą, viziją, siekiamybę. Detalizuokite, kas jums yra finansinė laisvė: ar skolų atsikratymas, ar galimybė neskaičiuoti išleidžiamų pinigų ar didesnės pajamos. Identifikuokite savo siekiamybes, etapus, kuriuos norite pasiekti.

Pajamų ir išlaidų sekimas

Siekiant finansinės laisvės ypač svarbu kontroliuoti savo pajamas ir išlaidas. Pirmiausiai, reikėtų išanalizuoti esamus įpročius. Tik susidarę aiškų pajamų ir išlaidų sąrašą galėsite matyti savo įpročius: kam išleidžiate daugiausiai, kur galima pataupyti, o gal kaip tik, padidinti išlaidas. Tad rekomenduojame pradėti pildyti kasmėnesinį pajamų ir išlaidų žurnalą. Tai gali būti tiek užrašai sąsiuvinyje ar tam skirtoje užrašų knygelėje, tiek įvairiose skaičiavimus atliekančiose kompiuterinėse programose, pavyzdžiui, „Microsoft Excel“, ar parsisiuntus kitų žmonių sukurtą pajamų ir išlaidų žurnalo šabloną.

Šiame žurnale rekomenduojame surašyti visus pajamų šaltinius: atlyginimus, motinystės ar tėvystės išmokas, vaiko pinigus, pasyvias pajamas iš investicijų ir kt. Sudarius sąrašą lengviau galėsite matyti visas savo įplaukas ir nuspręsti, ar kaip nors galite jas padidinti.

Išlaidas rekomenduotume skirstyti į atskiras kategorijas pagal jų tipą: paskolos, komunalinės paslaugos, abonentiniai mokesčiai, išlaidos maistui, higienos priemonėms, transportui, vaikams, sveikatos prekėms ir paslaugoms, drabužiams ir avalynei, augintinių priežiūrai, pramogoms ir grožiui, kitoms smulkioms išlaidoms ir taupymui „juodai dienai“. Toks išlaidų sekimas leis susipažinti su savo įpročiais ir greičiau identifikuoti, kur galite sutaupyti.

Pajamų ir išlaidų plano sudarymas ir įgyvendinimas

Išanalizavus savo įpročius ir pastebėjus kur galima sutaupyti, kitas žingsnis – plano sudarymas. Atskiroje lentelėje reikėtų numatyti būsimas pajamas ir tinkamai paskirstyti planuojamas išlaidas. Jas galite lengviau paskirstyti remdamiesi 50-30-20 ar 6 stiklainėlių taisykle.

50-30-20 – tai finansų valdymo ekspertų rekomenduojama biudžeto skirstymo formulė, kai pusė visų pajamų skiriama būtinoms išlaidoms (paskoloms, komunaliniams, maistui, kitoms būtinoms prekėms ar paslaugoms), 30 procentų – kitoms, nebūtinoms išlaidoms (pramogoms, laisvalaikiui, grožio procedūroms ir kt.) ir likusius 20 procentų atidėti taupymui. Žinoma, jei turite paskolą, gali būti, kad proporcijos bus kiek kitokios, tačiau nepamirškite, jog siekdami finansinės laisvės neturite uždrausti sau mėgautis gyvenimu ir palepinti pramogomis ar hobiais! Atsisakant malonumą teikiančių dalykų ši kelionė taps varginanti ir galiausiai norėsis viso to atsisakyti.

6 stiklainėlių modelis yra kiek kitoks. Remiantis juo, visas gaunamas pajamas derėtų skirstyti į 6 dalis. 55 procentus pajamų skirti kasdieninėms išlaidoms, po 10 procentų – investavimui, edukacijai, pramogoms ir ilgalaikiams pirkiniams. Likusius 5 procentus skirti geriems darbams ir labdarai. Pasaulyje egzistuoja ne vienas toks pinigų paskirstymo modelis, tad galite susirasti jums priimtiniausią arba remiantis jais susidaryti savo unikalų ir jūsų šeimai ar jums labiausiai tinkantį modelį.

Finansu-planavimas

Neatidėliotinų santaupų kaupimas

Siekiant visiškos finansinės nepriklausomybės labai svarbu yra turėti santaupų. Jos suteikia saugumo jausmą, padeda apsisaugoti nuo papildomo streso ir rūpesčių atsiradus netikėtoms ir itin svarbioms išlaidoms, įvykus rimties gyvenimo pokyčiams, pavyzdžiui, susirgus, praradus darbą ar pan. Tokiems atvejams sukaupti pinigai dar vadinami finansine pagalve. Ji dažniausiai siekia 3–6 mėnesių pajamas, vadinasi, sukaupus 3 mėnesių pajamų santaupas būsite užtikrinti, kad net ir netekus pagrindinio pajamų šaltinio 3 mėnesius galėsite gyventi tuo pačiu ritmu nieko nekeisdami. Per šį laiką, tikėtina, situacija pasikeis. Kokio dydžio bus jūsų finansinė pagalvė – nuspręsti turite jūs patys. Be to, tai gali būti vienu iš jūsų finansinių tikslų.

Skolų grąžinimas

Finansinę laisvę verslas ar privatūs asmenys gali pasiekti net ir turėdami skolų! Paskola naujam automobiliui įsigyti nereiškia, kad nesate finansiškai nepriklausomas asmuo! Paskola – tai galimybė greičiau naudotis norimu įsigyti daiktu, o ne finansų trūkumas. Puikiai paskirsčius pajamas ir laiku mokant įmokas paskola po truputį mažės, o jūs likusiais pinigais galėsite toliau disponuoti. Žinoma, ne visos skolos gali leisti turėti finansinę laisvę. Jei jūs būsite įsiskolinę kaimynui, dėdei, turėsite komunalinių ar ryšio paslaugų skolų, kurios laiku nesumokėtos tik augs, finansinės nepriklausomybės su jomis nepasieksite. Tokiu atveju, pirmiausiai, reikėtų susidaryti planą, kaip efektyviai padengti skolas ir sumažinti tenkančią naštą. Jei turite daug įvairių įsiskolinimų, puikiu sprendimu gali tapti net skolų refinansavimas – taip turėsite vieną skolą vienoje vietoje, o be to, refinansuojant skolas galima dar ir sutaupyti!

Investavimas į ateitį

Investavimas – puikus būdas susikurti dar vieną papildomą pajamų šaltinį. Investuojant į tam tikrą turtą galima papildomai užsidirbti ir apsaugoti savo santaupas nuo infliacijos. Kyla klausimas, kur ir kaip investuoti, kad iš to dar ir uždirbtumėte? Ogi investavimas gali būti įvairus.

Akcijos, obligacijos, fondai yra išties puikus būdas investuoti ir daugelį žavi dėl didelio likvidumo, t. y. galimybės gan greitai parduoti turimą turtą ir susigrąžinti investuotus pinigus. Visgi, norint uždirbti solidžią sumą reikia žinoti, kaip investuoti į akcijas, obligacijas ir fondus, į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis ir kokios galimos grėsmės laukia.

Brangieji metalai (pvz., auksas), žaliavos – taip pat puiki investicija, tik čia susiduriama su sandėliavimo ir saugojimo problemomis, tad šis būdas pasirenkamas itin retai.

Investavimas į NT gali pasirodyti itin patrauklus, tačiau tam dažnai reikia didesnės sumos, reguliarios turto priežiūros ir bendravimo su nuomininkais. Kaip investuoti į NT? Išties tai nėra sudėtinga: jums tereikia įsigyti konkretų nekilnojamo turto vienetą (butą, žemės sklypą, namą) ir jį išnuomoti. Gaunamos pajamos iš nuomos taps jūsų investicine grąža, o toks turtas bus laikomas investiciniu.

Kitas šaunus būdas investuoti – investavimo platformos. Investuojant į investavimo platformas nebūtina turėti daug santaupų – tai galima padaryti vos nuo kelių šimtų eurų, o, svarbiausia, galima investuoti keliems mėnesiams, vadinasi, greičiau užsidirbti! Kai kurios investavimo platformos yra apsaugotos NT ar kitu turtu, tad tokios investicijos yra išties saugios ir patikimos. Norite sužinoti, kiek galite uždirbti investavę turimas santaupas? Apskaičiuoti pelną galite pasinaudoję investavimo skaičiuokle.

Pasyvių pajamų gavimas

Uždirbami pinigai iš akcijų, obligacijų, fondų, nekilnojamojo turto, investavimo platformų priskiriami pasyvioms pajamoms. Pasyvios pajamos – tai tokios pajamos, kurios gaunamos įdedant mažai pastangų, pvz., investuojant. Egzistuoja kelios pasyvių pajamų rūšys: pasyvus verslas, nekilnojamo ir kilnojamo turto nuoma, autoriniai darbai, akcijos, obligacijos, sutelktinis finansavimas ir kt. Pasyvios pajamos suteikia galimybę padidinti savo kapitalą neinvestuojant tam daug laiko, tad yra puikus papildomas pajamų šaltinis finansinės nepriklausomybės kelyje.

Finansinio raštingumo ugdymas

Siekiant finansinės laisvės itin svarbu ugdyti bendrą supratimą apie finansų valdymą: taupymą, investavimą, kreditus, draudimus ir kitus finansinius aspektus. Kitaip tariant, investuoti laiko į finansinio raštingumo ugdymą. Finansinis raštingumas gali būti lyginamas su kompiuteriniu raštingumu – tai kompetencija, kuri padeda palengvinti tam tikrų procesų ir įrankių, šiuo atveju – pinigų, valdymą. Gilinti savo žinias pravartu ne tik dėl asmeninių paskatų, bet ir dėl valstybės finansinės gerovės, o tai daryti turėtų tiek suaugusieji, tiek jų vaikai.

Finansinio raštingumo ugdymas suaugusiems

Mokantis finansinio raštingumo ugdomas gebėjimas tinkamai valdyti pinigus. Tai reiškia, mokomasi didinti pajamų šaltinius, kurti naujas, dažnai pasyvias pajamas, padedančias pasiekti finansinę laisvę, sekti išlaidas ir atpažinti nebūtinąsias, pastebėti galimybes sutaupyti, planuoti didesnius pirkinius, kelti ilgalaikius ar trumpalaikius finansinius tikslus. Šio įgūdžio galima mokytis savarankiškai arba lankant profesionalius kursus ar mokymus.

Finansinio raštingumo ugdymas vaikams

Kaip jau, ko gero, supratote, finansinis raštingumas – tai gebėjimas valdyti pinigus. Pripažinkime, pinigai – neatsiejama gyvenimo dalis net ir mažiesiems. Jaunėlius mokome pinigų vertės, vyresnėlius – sąmoningai juos naudoti, taupyti ar planuoti. Visa tai ir yra finansinis raštingumas. Deja, šio įgūdžio mokykloje vis dar neugdo, tad ši pareiga tenka tėveliams. Straipsnyje, „Finansinis raštingumas: pagrindai ir kodėl tai svarbu“ galite rasti net kelis patarimus ir žaidimą, kaip galima mokyti savo atžalas sąmoningai elgtis su pinigais ir kaip pakloti teisingus pamatus jų ateities finansinės laisvės link.